Job 23
1 Tada Jobas atsakė ir tarė:
2 „Dar ir šiandien mano skundas kartus: mano kirtis sunkesnis už mano vaitojimą.
3 O kad žinočiau, kur jį rasti, kad ateičiau iki jo sosto!
4 Aš paruoščiau jo akivaizdon savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.
5 Žinočiau žodžius, kuriais jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką jis man kalbėtų.
6 Ar jis bylinėtųsi prieš mane su didele jėga? Ne; jis tik įdėtų į mane stiprybės.
7 Ten teisusis galėtų ginčytis su juo; taip aš būčiau amžiams išlaisvintas nuo savo teisėjo.
8 Štai aš einu pirmyn, bet ten jo nėra; ir atgal, bet jo nepastebiu;
9 į kairę, kur jis darbuojasi, bet jo nematau; jis pasislėpęs dešinėje, kad jo nematyčiau;
10 bet jis žino kelią, kurį renkuosi; kai jis bus mane išmėginęs, aš išeisiu kaip auksas.
11 Mano kojos laikėsi jo žingsnių, aš laikiausi jo kelio ir nenukrypau.
12 Nuo jo lūpų įsakymo neatsitraukiau; jo burnos žodžius vertinau labiau už savo būtiną maistą.
13 Bet jis yra vienos nuomonės, ir kas gali jį pakeisti? Ir ko trokšta jo siela, tą jis padaro.
14 Nes jis vykdo tai, kas man skirta; ir daug tokių dalykų yra pas jį.
15 Todėl esu neramus jo akivaizdoje; kai pagalvoju, bijau jo.
16 Nes Dievas susilpnina mano širdį, Visagalis neramina mane;
17 nes nebuvau iškirstas prieš tamsą, ir jis nepaslėpė tamsos nuo mano veido.