Job 24
1 Laikai nepaslėpti nuo Visagalio, tai kodėl tie, kurie jį pažįsta, nemato jo dienų?
2 Kai kurie perkelia riboženklius; jie prievarta atima kaimenes ir jų pašarą.
3 Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį jie paima kaip užstatą.
4 Jie nustumia nuo kelio nepasiturinčius; žemės beturčiai slepiasi kartu.
5 Štai, kaip laukiniai asilai dykumoje jie išeina į savo darbą; anksti keliasi dėl grobio; dykuma duoda maisto jiems ir jų vaikams.
6 Lauke jie pjauna kiekvienas savo javus; ir nurenka nedorėlio vynuogių derlių.
7 Jie daro, kad nuogi nakvotų be drabužių, kad jie neturėtų kuo apsidengti šaltyje.
8 Jie šlapi nuo kalnų liūčių ir stokodami prieglobsčio apkabina uolą.
9 Jie atplėšia nuo krūties našlaitį ir ima užstatą iš beturčio.
10 Jie priverčia jį vaikščioti nuogą be drabužio ir atima pėdus iš alkanų;
11 kurie tarp jų sienų spaudžia aliejų, mina jų vyno spaustuvus ir kenčia troškulį.
12 Žmonės dejuoja iš miesto, ir sužeistųjų siela šaukiasi; tačiau Dievas nepriskiria jiems kvailystės.
13 Jie yra iš tų, kurie maištauja prieš šviesą; jie nepažįsta jos kelių ir nepasilieka jos takuose.
14 Žudikas, atsikėlęs su šviesa, nužudo beturtį ir nepasiturintį, o naktį yra kaip vagis.
15 Taipogi svetimautojo akis laukia sutemos, sakydama: ‘Jokia akis manęs nepamatys’; ir slepia savo veidą.
16 Tamsoje jie rausiasi po namus, kuriuos jie įsidėmėjo dienos metu; jie nežino šviesos.
17 Nes rytas jiems yra kaip mirties šešėlis; jei kas juos pažįsta, tai jie yra apimti mirties šešėlio siaubo.
18 Jis greitas kaip vandenys; jų dalis prakeikta žemėje; jis nežiūri į vynuogynų kelią.
19 Sausra ir kaitra praryja sniego vandenis; taip ir kapas tuos, kurie nusidėjo.
20 Įsčios jį pamirš; kirmėlė saldžiai juo maitinsis; jo nebeatsimins; ir nedorybė bus sulaužyta kaip medis.
21 Jis piktai elgiasi su nevaisingąja, kuri negimdo; ir nedaro gera našlei.
22 Taip pat jis nutempia galinguosius savo jėga; jis pakyla, ir niekas nebesitiki gyventi.
23 Nors tai jam duota dėl saugumo, kuriuo jis remiasi; tačiau jo akys nukreiptos į jų kelius.
24 Jie išaukštinti trumpam, bet dingsta ir yra nužeminti; jie pašalinami iš kelio kaip visi kiti, ir iškertami kaip javų varpų viršūnės.
25 O jei taip dabar nėra, tai kas padarys mane melagiu ir pavers mano kalbą nieko verta?“