1Laikai nepaslėpti nuo Visagalio, tai kodėl tie, kurie jį pažįsta, nemato jo dienų?
2Kai kurie perkelia riboženklius; jie prievarta atima kaimenes ir jų pašarą.
3Našlaičių asilą jie nusivaro, našlės jautį jie paima kaip užstatą.
4Jie nustumia nuo kelio nepasiturinčius; žemės beturčiai slepiasi kartu.
5Štai, kaip laukiniai asilai dykumoje jie išeina į savo darbą; anksti keliasi dėl grobio; dykuma duoda maisto jiems ir jų vaikams.
6Lauke jie pjauna kiekvienas savo javus; ir nurenka nedorėlio vynuogių derlių.
7Jie daro, kad nuogi nakvotų be drabužių, kad jie neturėtų kuo apsidengti šaltyje.
8Jie šlapi nuo kalnų liūčių ir stokodami prieglobsčio apkabina uolą.
9Jie atplėšia nuo krūties našlaitį ir ima užstatą iš beturčio.
10Jie priverčia jį vaikščioti nuogą be drabužio ir atima pėdus iš alkanų;
11kurie tarp jų sienų spaudžia aliejų, mina jų vyno spaustuvus ir kenčia troškulį.
12Žmonės dejuoja iš miesto, ir sužeistųjų siela šaukiasi; tačiau Dievas nepriskiria jiems kvailystės.
13Jie yra iš tų, kurie maištauja prieš šviesą; jie nepažįsta jos kelių ir nepasilieka jos takuose.
14Žudikas, atsikėlęs su šviesa, nužudo beturtį ir nepasiturintį, o naktį yra kaip vagis.
15Taipogi svetimautojo akis laukia sutemos, sakydama: ‘Jokia akis manęs nepamatys’; ir slepia savo veidą.
16Tamsoje jie rausiasi po namus, kuriuos jie įsidėmėjo dienos metu; jie nežino šviesos.
17Nes rytas jiems yra kaip mirties šešėlis; jei kas juos pažįsta, tai jie yra apimti mirties šešėlio siaubo.
18Jis greitas kaip vandenys; jų dalis prakeikta žemėje; jis nežiūri į vynuogynų kelią.
19Sausra ir kaitra praryja sniego vandenis; taip ir kapas tuos, kurie nusidėjo.
20Įsčios jį pamirš; kirmėlė saldžiai juo maitinsis; jo nebeatsimins; ir nedorybė bus sulaužyta kaip medis.
21Jis piktai elgiasi su nevaisingąja, kuri negimdo; ir nedaro gera našlei.
22Taip pat jis nutempia galinguosius savo jėga; jis pakyla, ir niekas nebesitiki gyventi.
23Nors tai jam duota dėl saugumo, kuriuo jis remiasi; tačiau jo akys nukreiptos į jų kelius.
24Jie išaukštinti trumpam, bet dingsta ir yra nužeminti; jie pašalinami iš kelio kaip visi kiti, ir iškertami kaip javų varpų viršūnės.
25O jei taip dabar nėra, tai kas padarys mane melagiu ir pavers mano kalbą nieko verta?“