1Vargas šaliai, kuri užtraukia šešėlį sparnais, kuri yra už Etiopijos upių;
2kuri siunčia pasiuntinius jūra, meldų laivuose vandenimis, sakydama: „Eikite, greiti pasiuntiniai, pas tautą, išsklaidytą ir nuluptą, pas liaudį, baisią nuo jos pradžios iki dabar, tautą, išmatuotą ir sutryptą, kurios šalį apiplėšė upės!
3Visi pasaulio gyventojai ir gyvenantys žemėje, žiūrėkite, kai iškels vėliavą ant kalnų; kai sugaudžia trimitu, klausykitės.
4Nes taip VIEŠPATS man pasakė: „Aš ilsėsiuosi ir žiūrėsiu savo gyvenamoje vietoje kaip šviesi kaitra ant žolių ir kaip rasos debesis pjūties kaitroje“.
5Nes prieš pjūtį, kai pumpurai užsibaigę ir rūgščios vynuogės noksta žieduose, jis nupjaustys ūglius genėjimo peiliais ir pašalins bei nupjaus atžalas.
6Jie bus palikti kalnų skrajūnams ir žemės žvėrims; skrajūnai ant jų vasaros ir visi žemės žvėrys ant jų žiemos.
7Tuo metu bus atnešta dovana kariuomenių VIEŠPAČIUI nuo tautos, išsklaidytos ir nuluptos, nuo liaudies, baisios nuo jos pradžios iki dabar, nuo tautos, išmatuotos ir sutryptos po kojomis, kurios šalį apiplėšė upės, į kariuomenių VIEŠPATIES vardo vietą – į Siono kalną.