Isaiah 13
1 Babilono našta, kurią regėjo Amoco sūnus Izaijas.
2 Iškelkite vėliavą ant aukšto kalno, pakelkite į juos balsą, mojuokite ranka, kad jie eitų į kilmingųjų vartus.
3 Aš įsakiau savo pašvęstiesiems, taip pat pašaukiau savo galinguosius dėl savo pykčio, būtent tuos, kurie džiaugiasi mano didingumu.
4 Minios triukšmas kalnuose kaip didelės tautos; audringas triukšmas susirinkusių tautų karalysčių; kariuomenių VIEŠPATS renka mūšio kariuomenę.
5 Jie ateina iš tolimos šalies, nuo dangaus krašto, tai yra VIEŠPATS ir jo pasipiktinimo ginklai, kad sunaikintų visą šalį.
6 Kaukite, nes VIEŠPATIES diena arti; ji ateis kaip sunaikinimas nuo Visagalio.
7 Todėl visos rankos nusilps ir kiekvieno žmogaus širdis sutirps;
8 ir jie išsigąs; juos suims kančios ir sielvartai; juos suims skausmai kaip gimdančią moterį; jie stebėsis vienas kitu; jų veidai bus kaip liepsnos.
9 Štai ateina VIEŠPATIES diena, žiauri, su rūstybe ir dideliu pykčiu, kad suniokotų šalį; ir jis iš jos išnaikins jos nusidėjėlius.
10 Nes dangaus žvaigždės ir jo žvaigždynai neduos savo šviesos; saulė užtems savo patekėjime, ir mėnulis nebespindės savo šviesos.
11 Ir aš bausiu pasaulį už jų piktybę ir nedorėlius už jų neteisybę; ir padarysiu galą išdidžiųjų puikybei ir pažeminsiu baisiųjų išdidumą.
12 Padarysiu žmogų brangesnį už grynąjį auksą; būtent žmogų – už Ofyro aukso gabalą.
13 Todėl aš sudrebinsiu dangus, ir žemė pajudės iš savo vietos kariuomenių VIEŠPATIES rūstybėje ir jo didelio pykčio dieną.
14 Ir bus kaip išvaikytos stirnos ir kaip avys, kurių niekas nesurenka, – jie kiekvienas gręšis į savo tautą ir kiekvienas bėgs į savo šalį.
15 Kiekvienas, kuris bus aptiktas, bus perdurtas; ir kiekvienas, prie jų prisijungęs, kris nuo kalavijo.
16 Taip pat jų vaikai bus triuškinami jų akyse; jų namai bus apiplėšti ir jų žmonos išprievartautos.
17 Štai aš sukurstysiu prieš juos medus, kurie nevertina sidabro; ir auksas jų nedžiugina.
18 Taipogi jų lankai sutriuškins jaunuolius; ir įsčių vaisiaus jie nesigailės; jų akis nepagailės vaikų.
19 Ir Babilonas, karalysčių šlovė, chaldėjų puikybės grožis, bus kaip kad Dievas sugriovė Sodomą ir Gomorą.
20 Jis niekada nebus apgyvendintas, ir niekas negyvens jame per kartų kartas; nei arabas neties ten palapinės; nei piemenys nestatys ten savo aptvarų.
21 Bet laukiniai dykumos žvėrys ten gulės; ir jų namai bus pilni graudulingų sutvėrimų; ten gyvens pelėdos, ir satyrai ten šoks.
22 Ir laukiniai salų žvėrys šauks savo tuščiuose namuose, ir slibinai savo puikiuose rūmuose; priartėjo jo laikas, ir jo dienos nebus prailgintos.