1„O Izraeli, grįžk pas VIEŠPATĮ, savo Dievą; nes tu kritai per savo neteisybę.
2Imkite su savimi žodžius ir gręžkitės į VIEŠPATĮ; sakykite jam: ‘Pašalink visas neteisybes ir priimk mus maloningai; taip mes atmokėsime savo lūpų veršiais.
3Ašuras neišgelbės mūsų; mes nejosime ant žirgų; ir nebesakysime savo rankų darbui: ‘ Jūs esate mūsų dievai’; nes tavyje našlaitis randa pasigailėjimą.
4Aš išgydysiu jų atsimetimą, mylėsiu juos noriai; nes mano pyktis nusigręžė nuo jo.
5Aš būsiu kaip rasa Izraeliui; jis augs kaip lelija ir išleis savo šaknis kaip Libanas.
6Jo šakos išsikeros, jo grožis bus kaip alyvmedžio ir jo kvapas kaip Libano.
7Gyvenusieji jo šešėlyje sugrįš; jie atsigaus kaip javai ir augs kaip vynmedis; jų kvapas bus kaip Libano vyno.
8Efraimas sakys: ‘Kas man darbo su stabais?’ Aš jį išklausiau ir jį stebėjau; aš esu kaip žaliuojanti eglė. Iš manęs randami tavo vaisiai.
9Kas yra išmintingas ir tai supras? Kas yra protingas ir tai žinos? Nes VIEŠPATIES keliai teisingi, ir teisieji vaikščios jais; bet nusižengėliai juose pargrius“.