Joel 1
1 VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Joeliui, Petuelio sūnui.
2 Išgirskite tai, seniai, ir atsukite ausį, visi šalies gyventojai. Ar tai yra buvę jūsų dienomis ar jūsų tėvų dienomis?
3 Apie tai pasakokite savo vaikams, jūsų vaikai tepasakoja savo vaikams, o jų vaikai – kitai kartai.
4 Ką paliko drugio vikšrai, surijo skėriai; ką paliko skėriai, surijo kandžių vikšrai; ką paliko kandžių vikšrai, surijo vikšrai.
5 Pabuskite, girtuokliai, ir verkite; kaukite, visi vyno gėrėjai, dėl jauno vyno, nes jis atkirstas nuo jūsų burnos.
6 Nes tauta atėjo aukštyn į mano šalį, stipri ir be skaičiaus, kurios dantys – liūto dantys, ir ji turi didelio liūto krūminius dantis.
7 Ji nusiaubė mano vynmedį ir nulupo žievę mano figmedžiui; padarė jį visiškai pliką ir numetė jį šalin; jo šakos pasidarė baltos.
8 Raudok, kaip apsijuosusi ašutine mergelė dėl savo jaunystės vyro.
9 Maisto auka ir geriamoji auka iškirstos iš VIEŠPATIES namų; gedi kunigai, VIEŠPATIES tarnai.
10 Nuniokotas laukas, šalis gedi; nes nuniokoti javai; išdžiūvo jaunas vynas, išseko aliejus.
11 Susigėskite, žemdirbiai; kaukite, vynuogininkai dėl kviečių ir dėl miežių; nes lauko derlius pražuvo.
12 Vynmedis nudžiūvo ir figmedis nuvyto; granatmedis, taip pat palmė ir obelis, visi lauko medžiai nudžiūvo; nes išdžiūvo žmonių sūnų džiaugsmas.
13 Apsijuoskite ir gedėkite, kunigai; kaukite, aukuro tarnai; ateikite, gulėkite visą naktį ašutinėse, mano Dievo tarnai, nes maisto auka ir geriamoji auka sulaikytos nuo jūsų Dievo namų.
14 Pašvęskite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, surinkite vyresniuosius, visus šalies gyventojus į VIEŠPATIES, jūsų Dievo, namus ir šaukitės VIEŠPATIES.
15 Oi, kokia diena! Nes VIEŠPATIES diena čia pat, ji ateis kaip sunaikinimas nuo Visagalio.
16 Argi ne mūsų akyse atkirstas maistas, taip, linksmybė ir džiūgavimas iš mūsų Dievo namų?
17 Supuvo sėklos po savo grumstais, ištuštėję aruodai, nugriauti svirnai; nes javai išdžiūvę.
18 Kaip dejuoja gyvuliai! Suglumo galvijų bandos, nes jos neturi ganyklos; taip, apleistos avių kaimenės.
19 Tavęs, o VIEŠPATIE, šauksiuosi; nes ugnis surijo dykumos ganyklas ir liepsna sudegino visus lauko medžius.
20 Taipogi laukiniai žvėrys šaukiasi tavęs; nes išdžiūvo vandenų upės, ir ugnis surijo dykumos ganyklas.