1VIEŠPATIES žodis, kuris atėjo Joeliui, Petuelio sūnui.
2Išgirskite tai, seniai, ir atsukite ausį, visi šalies gyventojai. Ar tai yra buvę jūsų dienomis ar jūsų tėvų dienomis?
3Apie tai pasakokite savo vaikams, jūsų vaikai tepasakoja savo vaikams, o jų vaikai – kitai kartai.
4Ką paliko drugio vikšrai, surijo skėriai; ką paliko skėriai, surijo kandžių vikšrai; ką paliko kandžių vikšrai, surijo vikšrai.
5Pabuskite, girtuokliai, ir verkite; kaukite, visi vyno gėrėjai, dėl jauno vyno, nes jis atkirstas nuo jūsų burnos.
6Nes tauta atėjo aukštyn į mano šalį, stipri ir be skaičiaus, kurios dantys – liūto dantys, ir ji turi didelio liūto krūminius dantis.
7Ji nusiaubė mano vynmedį ir nulupo žievę mano figmedžiui; padarė jį visiškai pliką ir numetė jį šalin; jo šakos pasidarė baltos.
8Raudok, kaip apsijuosusi ašutine mergelė dėl savo jaunystės vyro.
9Maisto auka ir geriamoji auka iškirstos iš VIEŠPATIES namų; gedi kunigai, VIEŠPATIES tarnai.
10Nuniokotas laukas, šalis gedi; nes nuniokoti javai; išdžiūvo jaunas vynas, išseko aliejus.
11Susigėskite, žemdirbiai; kaukite, vynuogininkai dėl kviečių ir dėl miežių; nes lauko derlius pražuvo.
12Vynmedis nudžiūvo ir figmedis nuvyto; granatmedis, taip pat palmė ir obelis, visi lauko medžiai nudžiūvo; nes išdžiūvo žmonių sūnų džiaugsmas.
13Apsijuoskite ir gedėkite, kunigai; kaukite, aukuro tarnai; ateikite, gulėkite visą naktį ašutinėse, mano Dievo tarnai, nes maisto auka ir geriamoji auka sulaikytos nuo jūsų Dievo namų.
14Pašvęskite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, surinkite vyresniuosius, visus šalies gyventojus į VIEŠPATIES, jūsų Dievo, namus ir šaukitės VIEŠPATIES.
15Oi, kokia diena! Nes VIEŠPATIES diena čia pat, ji ateis kaip sunaikinimas nuo Visagalio.
16Argi ne mūsų akyse atkirstas maistas, taip, linksmybė ir džiūgavimas iš mūsų Dievo namų?
17Supuvo sėklos po savo grumstais, ištuštėję aruodai, nugriauti svirnai; nes javai išdžiūvę.
18Kaip dejuoja gyvuliai! Suglumo galvijų bandos, nes jos neturi ganyklos; taip, apleistos avių kaimenės.
19Tavęs, o VIEŠPATIE, šauksiuosi; nes ugnis surijo dykumos ganyklas ir liepsna sudegino visus lauko medžius.
20Taipogi laukiniai žvėrys šaukiasi tavęs; nes išdžiūvo vandenų upės, ir ugnis surijo dykumos ganyklas.