1Pūskite trimitą Sione ir skelbkite pavojų mano šventajame kalne; tedreba visi šalies gyventojai; nes ateina VIEŠPATIES diena, nes ji yra arti, čia pat;
2tamsos ir niūrumo diena, debesų ir tirštos tamsos diena, kaip rytas apdengia kalnus, būtent didelė ir stipri tauta; panašios į ją niekada nėra buvę ir po jos nebebus per daugelio kartų? metus.
3Jų priekyje ryja ugnis, o jų užnugaryje degina liepsna; šalis prieš juos kaip Edeno sodas, o už jų – tuščia dykuma; taip, niekas neišsigelbės nuo jų.
4Jų išvaizda kaip žirgų išvaizda; ir jie lėks kaip raiteliai.
5Jie šokinės kalnų viršūnėmis lyg vežimų bildesys, kaip traškėjimas ugnies liepsnos, ryjančios ražienas, kaip stipri tauta, išsirikiavusi mūšiui.
6Prieš jų veidus tautoms labai skaudės; visi veidai pajuoduos.
7Jie bėgs kaip galiūnai; jie lips į sieną kaip karo vyrai; jie kiekvienas žygiuos savo keliu ir nesuardys savo rikiuotės;
8nei vienas nestumdys vienas kito; jie kiekvienas eis savo taku; ir kai kris ant kalavijo, jie nesusižeis.
9Jie lakstys šen ir ten po miestą; jie bėgs ant sienų, lips į namus; jie įeis pro langus kaip vagis.
10Prieš juos drebės žemė; virpės dangūs; saulė ir mėnulis aptems ir žvaigždės atitrauks savo spindesį;
11ir VIEŠPATS ištars savo balsą savo kariuomenės priešakyje; nes jo stovykla labai didelė; nes stiprus yra tas, kuris vykdo jo žodį; nes VIEŠPATIES diena didi ir labai baisi; kas gali ją iškęsti?
12„Todėl ir dabar, – sako VIEŠPATS, – gręžkitės į mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir gedėjimu“;
13perplėškite savo širdis, o ne savo drabužius, ir gręžkitės į VIEŠPATĮ, savo Dievą; nes jis maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, ir gailisi dėl nelaimės.
14Kas žino, gal jis sugrįš, gailėsis ir paliks už savęs palaiminimą – maisto auką ir geriamąją auką VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15Pūskite trimitą Sione, pašvęskite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą;
16surinkite tautą, pašvęskite susirinkimą, surinkite vyresniuosius, surinkite vaikus ir žįstančius krūtis; teišeina jaunikis iš savo kambario ir jaunoji iš savo kambarėlio.
17Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai, ir tesako: „Pagailėk, o VIEŠPATIE, savo tautos ir neduok savo paveldo priekaištavimui, kad pagonys juos valdytų; kodėl jie turėtų sakyti tarp tautų: ‘Kur yra jų Dievas?’“
18Tada VIEŠPATS pavydės dėl savo šalies ir pasigailės savo tautos.
19Taip, VIEŠPATS atsakys ir tars savo tautai: „Štai aš jums siųsiu javų, vyno ir aliejaus, ir jūs jais pasisotinsite; ir nebedarysiu jūsų priekaištu tarp pagonių;
20bet atitolinsiu nuo jūsų šiaurės kariuomenę ir išvarysiu ją į nevaisingą ir tuščią šalį, jos priekine puse nukreiptą į Rytų jūrą, o jos užpakaline puse nukreiptą į tolimiausią jūrą; ir pakils jos smarvė, pakils jos bjaurus kvapas, nes ji padarė didžių dalykų“.
21Nebijok, o šalie; džiūgauk ir linksminkis; nes VIEŠPATS padarys didžių dalykų.
22Nebijokite, lauko žvėrys; nes žaliuoja dykumos ganyklos, nes medžiai neša savo vaisių, figmedis ir vynmedis duoda savo stiprybę.
23Tad linksminkitės, Siono vaikai, ir džiaukitės VIEŠPAČIU, savo Dievu; nes jis jums saikingai davė ankstyvojo lietaus, ir jis padarys, kad lietus jums lis – ankstyvas lietus ir vėlyvas lietus – pirmąjį mėnesį.
24Ir klojimai bus pilni kviečių, ir statinės liesis per kraštus vynu ir aliejumi.
25Aš jums grąžinsiu metus, kuriuos suėdė skėrys, kandies vikšras, vikšras ir drugio vikšras – mano didžiulė kariuomenė, kurią siunčiau tarp jūsų.
26Ir jūs valgysite gausiai ir pasisotinsite, ir girsite vardą VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris nuostabiai pasielgė su jumis; ir mano tauta niekada nebeturės gėdytis.
27Ir jūs žinosite, kad aš esu Izraelio tarpe ir kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, ir nėra kito; ir mano tauta niekada nebeturės gėdytis.
28Ir po to atsitiks, kad aš išliesiu savo dvasią ant visų kūnų; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų seniai sapnuos sapnus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus;
29taip pat ant tarnų ir tarnaičių tomis dienomis išliesiu savo dvasią.
30Aš parodysiu stebuklų danguose ir žemėje, kraują, ugnį ir dūmų stulpus.
31Saulė pavirs tamsa ir mėnulis krauju, prieš ateinant didžiajai ir baisiajai VIEŠPATIES dienai.
32Ir įvyks, kad kiekvienas, kuris šauksis VIEŠPATIES vardo, bus išgelbėtas; nes Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip VIEŠPATS sakė, likutyje, kurį VIEŠPATS pašauks“.