Joel 2
1 Pūskite trimitą Sione ir skelbkite pavojų mano šventajame kalne; tedreba visi šalies gyventojai; nes ateina VIEŠPATIES diena, nes ji yra arti, čia pat;
2 tamsos ir niūrumo diena, debesų ir tirštos tamsos diena, kaip rytas apdengia kalnus, būtent didelė ir stipri tauta; panašios į ją niekada nėra buvę ir po jos nebebus per daugelio kartų? metus.
3 Jų priekyje ryja ugnis, o jų užnugaryje degina liepsna; šalis prieš juos kaip Edeno sodas, o už jų – tuščia dykuma; taip, niekas neišsigelbės nuo jų.
4 Jų išvaizda kaip žirgų išvaizda; ir jie lėks kaip raiteliai.
5 Jie šokinės kalnų viršūnėmis lyg vežimų bildesys, kaip traškėjimas ugnies liepsnos, ryjančios ražienas, kaip stipri tauta, išsirikiavusi mūšiui.
6 Prieš jų veidus tautoms labai skaudės; visi veidai pajuoduos.
7 Jie bėgs kaip galiūnai; jie lips į sieną kaip karo vyrai; jie kiekvienas žygiuos savo keliu ir nesuardys savo rikiuotės;
8 nei vienas nestumdys vienas kito; jie kiekvienas eis savo taku; ir kai kris ant kalavijo, jie nesusižeis.
9 Jie lakstys šen ir ten po miestą; jie bėgs ant sienų, lips į namus; jie įeis pro langus kaip vagis.
10 Prieš juos drebės žemė; virpės dangūs; saulė ir mėnulis aptems ir žvaigždės atitrauks savo spindesį;
11 ir VIEŠPATS ištars savo balsą savo kariuomenės priešakyje; nes jo stovykla labai didelė; nes stiprus yra tas, kuris vykdo jo žodį; nes VIEŠPATIES diena didi ir labai baisi; kas gali ją iškęsti?
12 „Todėl ir dabar, – sako VIEŠPATS, – gręžkitės į mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir gedėjimu“;
13 perplėškite savo širdis, o ne savo drabužius, ir gręžkitės į VIEŠPATĮ, savo Dievą; nes jis maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, ir gailisi dėl nelaimės.
14 Kas žino, gal jis sugrįš, gailėsis ir paliks už savęs palaiminimą – maisto auką ir geriamąją auką VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui?
15 Pūskite trimitą Sione, pašvęskite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą;
16 surinkite tautą, pašvęskite susirinkimą, surinkite vyresniuosius, surinkite vaikus ir žįstančius krūtis; teišeina jaunikis iš savo kambario ir jaunoji iš savo kambarėlio.
17 Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai, ir tesako: „Pagailėk, o VIEŠPATIE, savo tautos ir neduok savo paveldo priekaištavimui, kad pagonys juos valdytų; kodėl jie turėtų sakyti tarp tautų: ‘Kur yra jų Dievas?’“
18 Tada VIEŠPATS pavydės dėl savo šalies ir pasigailės savo tautos.
19 Taip, VIEŠPATS atsakys ir tars savo tautai: „Štai aš jums siųsiu javų, vyno ir aliejaus, ir jūs jais pasisotinsite; ir nebedarysiu jūsų priekaištu tarp pagonių;
20 bet atitolinsiu nuo jūsų šiaurės kariuomenę ir išvarysiu ją į nevaisingą ir tuščią šalį, jos priekine puse nukreiptą į Rytų jūrą, o jos užpakaline puse nukreiptą į tolimiausią jūrą; ir pakils jos smarvė, pakils jos bjaurus kvapas, nes ji padarė didžių dalykų“.
21 Nebijok, o šalie; džiūgauk ir linksminkis; nes VIEŠPATS padarys didžių dalykų.
22 Nebijokite, lauko žvėrys; nes žaliuoja dykumos ganyklos, nes medžiai neša savo vaisių, figmedis ir vynmedis duoda savo stiprybę.
23 Tad linksminkitės, Siono vaikai, ir džiaukitės VIEŠPAČIU, savo Dievu; nes jis jums saikingai davė ankstyvojo lietaus, ir jis padarys, kad lietus jums lis – ankstyvas lietus ir vėlyvas lietus – pirmąjį mėnesį.
24 Ir klojimai bus pilni kviečių, ir statinės liesis per kraštus vynu ir aliejumi.
25 Aš jums grąžinsiu metus, kuriuos suėdė skėrys, kandies vikšras, vikšras ir drugio vikšras – mano didžiulė kariuomenė, kurią siunčiau tarp jūsų.
26 Ir jūs valgysite gausiai ir pasisotinsite, ir girsite vardą VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris nuostabiai pasielgė su jumis; ir mano tauta niekada nebeturės gėdytis.
27 Ir jūs žinosite, kad aš esu Izraelio tarpe ir kad aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, ir nėra kito; ir mano tauta niekada nebeturės gėdytis.
28 Ir po to atsitiks, kad aš išliesiu savo dvasią ant visų kūnų; jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų seniai sapnuos sapnus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus;
29 taip pat ant tarnų ir tarnaičių tomis dienomis išliesiu savo dvasią.
30 Aš parodysiu stebuklų danguose ir žemėje, kraują, ugnį ir dūmų stulpus.
31 Saulė pavirs tamsa ir mėnulis krauju, prieš ateinant didžiajai ir baisiajai VIEŠPATIES dienai.
32 Ir įvyks, kad kiekvienas, kuris šauksis VIEŠPATIES vardo, bus išgelbėtas; nes Siono kalne ir Jeruzalėje bus išgelbėjimas, kaip VIEŠPATS sakė, likutyje, kurį VIEŠPATS pašauks“.