Hebrews 5
1 Nes kiekvienas aukščiausiasis kunigas, paimtas iš žmonių tarpo, yra paskiriamas dėl žmonių dalykuose, priklausančiuose Dievui, kad aukotų tiek dovanas, tiek aukas už nuodėmes,
2 kuris gali užjausti nežinančiuosius ir nuklydusius nuo kelio; nes ir jis pats yra apgaubtas silpnybės.
3 Ir dėl jos jis turi, kaip už tautą, taip ir už save, aukoti už nuodėmes.
4 Ir nei vienas sau nepasiima tos garbės, bet tas, kuris yra Dievo pašauktas, kaip buvo Aaronas.
5 Taip ir Kristus šlovino ne pats save, kad taptų aukščiausiuoju kunigu; bet tas, kuris jam tarė: „Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau“.
6 Kaip jis sako ir kitoje vietoje: „Tu esi kunigas per amžius pagal Melchizedeko tvarką“.
7 Kuris savo kūno dienomis su stipriu šauksmu bei ašaromis aukojęs maldas ir prašymus tam, kuris buvo pajėgus jį išgelbėti iš mirties, ir buvo išklausytas dėl savo baimės;
8 nors jis buvo Sūnus, tačiau išmoko klusnumo per tai, ką iškentėjo;
9 ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo autoriumi visiems, kurie jam paklūsta;
10 Dievo pavadintas aukščiausiuoju kunigu pagal Melchizedeko tvarką.
11 Apie kurį turime pasakyti daug dalykų ir sunkiai išsakomų, kadangi esate silpnai girdintys.
12 Nes kuomet pagal laiką turėtumėte būti mokytojai, jums reikia, kad kas jus vėl mokytų, kas yra Dievo ištartų žodžių pradmenys; ir tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio.
13 Nes kiekvienas, vartojantis pieną, yra nepatyręs teisumo žodyje; nes yra kūdikis.
14 Bet stiprus valgis tinka subrendusiems, tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų tiek gera, tiek pikta.