1Todėl, šventi broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite į mūsų išpažinimo Apaštalą ir Aukščiausiąjį Kunigą Kristų Jėzų;
2kuris buvo ištikimas tam, kuris jį paskyrė, kaip ir Mozė buvo ištikimas visuose jo namuose.
3Nes šitas buvo laikomas vertu didesnės šlovės negu Mozė, tiek, kiek namų statytojas turi daugiau garbės už namus.
4Nes kiekvienas namas yra kieno tai statomas; bet tas, kuris viską pastatė, yra Dievas.
5Ir Mozė iš tiesų buvo ištikimas visuose jo namuose kaip tarnas, paliudijimui to, apie ką paskui turėjo būti kalbama;
6bet Kristus, kaip sūnus, viešpatauja savo namams; kurio namai esame mes, jei tvirtai išlaikome pasitikėjimą ir vilties džiaugsmą tvirtą iki galo.
7Todėl (kaip sako Šventoji DVASIA: „Šiandien, jei išgirsite jo balsą,
8neužkietinkite savo širdžių kaip per kurstymą gundymo dieną dykumoje,
9kai jūsų tėvai mane gundė, mane mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų.
10Todėl aš liūdėjau dėl šios kartos ir tariau: ‘Jie visados klysta savo širdyje; ir jie nėra pažinę mano kelių’.
11Tai aš prisiekiu savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’“.)
12žiūrėkitės, broliai, kad kuriame iš jūsų nebūtų pikta netikėjimo širdis, atsitraukiant nuo gyvojo Dievo.
13Bet raginkite vienas kitą kas dieną, kol dar yra vadinama Šiandien; kad kuris iš jūsų nebūtų užkietintas per nuodėmės apgaulę.
14Nes mes esame tapę Kristaus dalininkais, jei išlaikome mūsų pasitikėjimo pradžią tvirtą iki galo;
15kol yra sakoma: „Šiandien, jei išgirsite jo balsą, neužkietinkite savo širdžių, kaip per kurstymą“.
16Nes kai kurie išgirdę kurstė; tačiau ne visi išėjusieji iš Egipto per Mozę.
17Bet dėl kurių jis liūdėjo keturiasdešimt metų? Argi ne dėl tų, kurie nusidėjo, kurių lavonai krito dykumoje?
18O kuriems jis prisiekė, kad neįeis į jo poilsį, jei ne tiems, kurie netikėjo?
19Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.