Bible

1 Tada Juozapas nebegalėjo susivaldyti akivaizdoje visų prie jo stovinčiųjų; ir jis sušuko: „Liepkite visiems nuo manęs išeiti“. Ir niekas nestovėjo prie jo, kol Juozapas davė save atpažinti savo broliams. 2 Ir jis garsiai verkė; ir girdėjo egiptiečiai ir faraono namai. 3 Ir Juozapas tarė savo broliams: „Aš esu Juozapas; ar mano tėvas dar gyvas?“ Ir jo broliai negalėjo jam atsakyti; nes jie sunerimo jo akivaizdoje. 4 Ir Juozapas tarė savo broliams: „Meldžiu jus, priartėkite prie manęs“. Ir jie priartėjo. Ir jis tarė: „Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą. 5 Todėl dabar nesisielokite ir nei nepykite ant savęs, kad mane čion pardavėte; nes gyvybei išlaikyti Dievas mane pasiuntė pirma jūsų. 6 Nes šiuos dvejus metus badas yra šalyje; ir yra dar penkeri metai, kuriais nebus nei arimo, nei pjūties. 7 Bet Dievas mane pasiuntė pirma jūsų, kad išsaugotų jums palikuonių žemėje ir išgelbėtų jūsų gyvybes didžiu išgelbėjimu. 8 Taigi tai ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas; ir jis mane padarė faraonui tėvu, visų jo namų viešpačiu ir valdovu visoje Egipto šalyje. 9 Skubėkite, vykite aukštyn pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako tavo sūnus Juozapas: „Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu; leiskis pas mane, nedelsk; 10 ir tu gyvensi Gošeno šalyje ir būsi arti manęs, tu, tavo vaikai ir tavo vaikų vaikai, tavo kaimenės, tavo bandos ir visa, ką turi; 11 ir ten aš tave maitinsiu; nes dar yra penki bado metai; kad tu, tavo namiškiai ir visa, ką turi, nenuskurstumėte“’. 12 Ir štai, jūsų akys ir mano brolio Benjamino akys mato, kad tai yra mano burna, kuri jums kalba. 13 Ir papasakokite mano tėvui apie visą mano šlovę Egipte ir apie viską, ką jūs matėte; ir pasiskubinkite, ir atgabenkite čia žemyn mano tėvą“. 14 Ir jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir verkė; ir Benjaminas verkė ant jo kaklo. 15 Jis dar pabučiavo visus savo brolius ir ant jų verkė; o po to jo broliai kalbėjosi su juo. 16 Ir ta žinia pasigirdo faraono namuose, sakant: „Juozapo broliai atvykę“; ir tai labai patiko faraonui ir jo tarnams. 17 Ir faraonas tarė Juozapui: „Sakyk savo broliams: ‘Tai darykite: pakraukite savo gyvulius ir eikite, parvykite į Kanaano šalį; 18 ir paimkite savo tėvą bei savo namiškius ir atvykite pas mane; ir aš jums duosiu, kas Egipto šalies geriausia, ir jūs valgysite tos šalies riebumų’. 19 Na, o tau įsakyta: ‘Taip darykite: imkite sau iš Egipto šalies vežimų savo mažyliams bei savo žmonoms ir atgabenkite savo tėvą, ir atvykite. 20 Taip pat nepaisykite savo daiktų; nes tai, kas visos Egipto šalies geriausia, yra jūsų’“. 21 Ir Izraelio vaikai taip padarė; ir Juozapas jiems davė vežimų pagal faraono įsakymą, ir jiems į kelią davė atsargų. 22 Jiems visiems jis davė kiekvienam po pakaitą drabužių; bet Benjaminui jis davė tris šimtus sidabrinių ir penkias drabužių pakaitas. 23 O savo tėvui jis nusiuntė šitaip: dešimt asilų, pakrautų Egipto gėrybėmis, ir dešimt asilių, apkrautų javais ir duona bei maistu savo tėvui į kelią. 24 Taigi jis išsiuntė savo brolius, ir jie išvyko; ir jis jiems tarė: „Žiūrėkite, nesivaidykite kelyje“. 25 Ir jie traukė iš Egipto aukštyn ir atvyko į Kanaano šalį pas savo tėvą Jokūbą 26 ir jam pranešė, sakydami: „Juozapas dar gyvas ir jis yra visos Egipto šalies valdytojas“. Ir Jokūbo širdis sutirpo, nes jis nepatikėjo jais. 27 Ir jie pasakė jam visus Juozapo jiems kalbėtus žodžius; ir kai jis pamatė vežimus, kuriuos Juozapas buvo pasiuntęs jam vežti, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo; 28 ir Izraelis tarė: „Gana; mano sūnus Juozapas dar gyvas; aš vyksiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas“.