1Tada Juozapas nebegalėjo susivaldyti akivaizdoje visų prie jo stovinčiųjų; ir jis sušuko: „Liepkite visiems nuo manęs išeiti“. Ir niekas nestovėjo prie jo, kol Juozapas davė save atpažinti savo broliams.
2Ir jis garsiai verkė; ir girdėjo egiptiečiai ir faraono namai.
3Ir Juozapas tarė savo broliams: „Aš esu Juozapas; ar mano tėvas dar gyvas?“ Ir jo broliai negalėjo jam atsakyti; nes jie sunerimo jo akivaizdoje.
4Ir Juozapas tarė savo broliams: „Meldžiu jus, priartėkite prie manęs“. Ir jie priartėjo. Ir jis tarė: „Aš esu Juozapas, jūsų brolis, kurį pardavėte į Egiptą.
5Todėl dabar nesisielokite ir nei nepykite ant savęs, kad mane čion pardavėte; nes gyvybei išlaikyti Dievas mane pasiuntė pirma jūsų.
6Nes šiuos dvejus metus badas yra šalyje; ir yra dar penkeri metai, kuriais nebus nei arimo, nei pjūties.
7Bet Dievas mane pasiuntė pirma jūsų, kad išsaugotų jums palikuonių žemėje ir išgelbėtų jūsų gyvybes didžiu išgelbėjimu.
8Taigi tai ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas; ir jis mane padarė faraonui tėvu, visų jo namų viešpačiu ir valdovu visoje Egipto šalyje.
9Skubėkite, vykite aukštyn pas mano tėvą ir jam sakykite: ‘Taip sako tavo sūnus Juozapas: „Dievas mane padarė viso Egipto viešpačiu; leiskis pas mane, nedelsk;
10ir tu gyvensi Gošeno šalyje ir būsi arti manęs, tu, tavo vaikai ir tavo vaikų vaikai, tavo kaimenės, tavo bandos ir visa, ką turi;
11ir ten aš tave maitinsiu; nes dar yra penki bado metai; kad tu, tavo namiškiai ir visa, ką turi, nenuskurstumėte“’.
12Ir štai, jūsų akys ir mano brolio Benjamino akys mato, kad tai yra mano burna, kuri jums kalba.
13Ir papasakokite mano tėvui apie visą mano šlovę Egipte ir apie viską, ką jūs matėte; ir pasiskubinkite, ir atgabenkite čia žemyn mano tėvą“.
14Ir jis puolė savo broliui Benjaminui ant kaklo ir verkė; ir Benjaminas verkė ant jo kaklo.
15Jis dar pabučiavo visus savo brolius ir ant jų verkė; o po to jo broliai kalbėjosi su juo.
16Ir ta žinia pasigirdo faraono namuose, sakant: „Juozapo broliai atvykę“; ir tai labai patiko faraonui ir jo tarnams.
17Ir faraonas tarė Juozapui: „Sakyk savo broliams: ‘Tai darykite: pakraukite savo gyvulius ir eikite, parvykite į Kanaano šalį;
18ir paimkite savo tėvą bei savo namiškius ir atvykite pas mane; ir aš jums duosiu, kas Egipto šalies geriausia, ir jūs valgysite tos šalies riebumų’.
19Na, o tau įsakyta: ‘Taip darykite: imkite sau iš Egipto šalies vežimų savo mažyliams bei savo žmonoms ir atgabenkite savo tėvą, ir atvykite.
20Taip pat nepaisykite savo daiktų; nes tai, kas visos Egipto šalies geriausia, yra jūsų’“.
21Ir Izraelio vaikai taip padarė; ir Juozapas jiems davė vežimų pagal faraono įsakymą, ir jiems į kelią davė atsargų.
22Jiems visiems jis davė kiekvienam po pakaitą drabužių; bet Benjaminui jis davė tris šimtus sidabrinių ir penkias drabužių pakaitas.
23O savo tėvui jis nusiuntė šitaip: dešimt asilų, pakrautų Egipto gėrybėmis, ir dešimt asilių, apkrautų javais ir duona bei maistu savo tėvui į kelią.
24Taigi jis išsiuntė savo brolius, ir jie išvyko; ir jis jiems tarė: „Žiūrėkite, nesivaidykite kelyje“.
25Ir jie traukė iš Egipto aukštyn ir atvyko į Kanaano šalį pas savo tėvą Jokūbą
26ir jam pranešė, sakydami: „Juozapas dar gyvas ir jis yra visos Egipto šalies valdytojas“. Ir Jokūbo širdis sutirpo, nes jis nepatikėjo jais.
27Ir jie pasakė jam visus Juozapo jiems kalbėtus žodžius; ir kai jis pamatė vežimus, kuriuos Juozapas buvo pasiuntęs jam vežti, jų tėvo Jokūbo dvasia atgijo;
28ir Izraelis tarė: „Gana; mano sūnus Juozapas dar gyvas; aš vyksiu ir pamatysiu jį prieš numirdamas“.