1Ir jis įsakė savo namų prievaizdui, tardamas: „Pripilk tų vyrų maišus maisto tiek, kiek jie gali gabentis, ir įdėk kiekvieno pinigus į jų maišų angas.
2O mano taurę, sidabrinę taurę, įdėk į jauniausiojo maišo angą su jo javų pinigais“. Ir jis padarė pagal Juozapo pasakytą žodį.
3Rytui tik išaušus tie vyrai buvo išleisti, jie su savo asilais.
4Ir jiems išėjus iš miesto, bet dar nesant toli, Juozapas tarė savo prievaizdui: „Kelkis, sek paskui tuos vyrus; ir juos pasivijęs jiems sakyk: ‘Kodėl jūs atmokėjote piktu už gera?
5Ar ji nėra ta, iš kurios geria mano viešpats ir kuria jis tikrai buria ateitį? Jūs pikta padarėte taip darydami’“.
6Ir juos pasivijęs jis jiems kalbėjo šituos pačius žodžius.
7O jie jam tarė: „Kodėl mano viešpats sako šiuos žodžius? Gink Dieve, kad tavo tarnai darytų pagal tą dalyką;
8štai pinigai, kuriuos mes radome savo maišų angose, tau atnešėme atgal iš Kanaano šalies; tad kaip mes vogtume iš tavo viešpaties namų sidabrą ar auksą?
9Pas kurį iš tavo tarnų ji bus rasta, tas temiršta, ir taip pat mes tebūsime mano viešpaties vergais“.
10Ir jis tarė: „Dabar tebūna pagal jūsų žodžius; pas kurį ji bus rasta, tas bus mano tarnas; o jūs būsite nekalti“.
11Tada jie kiekvienas skubiai nukėlė savo maišą žemėn ir kiekvienas atrišo savo maišą.
12Ir jis ieškojo pradėjęs nuo vyriausiojo ir baigė jauniausiuoju; ir taurė buvo rasta Benjamino maiše.
13Tada jie persiplėšė savo drabužius ir kiekvienas pakrovęs savo asilą sugrįžo į miestą.
14Ir Juda ir jo broliai atėjo į Juozapo namus; nes jis dar ten tebebuvo; ir jie puolė prieš jį ant žemės.
15Ir Juozapas jiems tarė: „Kas tai per darbas, kurį padarėte? Argi nežinojote, kad toks vyras, kaip aš, tikrai moku burti ateitį?“
16Ir Juda tarė: „Ką mes besakysime mano valdovui? Ką bekalbėsime? Ar kaip bepasiteisinsime? Dievas atrado tavo tarnų neteisybę; štai mes esame mano viešpaties tarnai, tiek mes, tiek ir tas, pas kurį yra rasta taurė“.
17O jis tarė: „Gink Dieve, kad taip padaryčiau; tik vyras, kurio rankoje yra rasta taurė, tas bus mano tarnas; o kas dėl jūsų, jūs ramiai eikite aukštyn pas savo tėvą“.
18Tada Juda priartėjo prie jo ir tarė: „O, mano viešpatie, leisk, meldžiu tave, tavo tarnui tarti žodį mano viešpačiui į ausis, ir teneužsidega tavo pyktis prieš tavo tarną; nes tu esi kaip faraonas.
19Mano viešpats paklausė savo tarnų, sakydamas: ‘Ar jūs turite tėvą ar brolį?‘
20Ir mes sakėme mano viešpačiui: ‘Mes turime tėvą, senį, ir jo senatvės vaiką, mažiausiąjį; o jo brolis yra miręs, ir jis vienas beišlikęs iš savo motinos, ir jo tėvas myli jį’.
21Ir tu sakei tavo tarnams: ‘Atsiveskite jį žemyn pas mane, idant nukreipčiau į jį savas akis’.
22Ir mes sakėme mano viešpačiui: ‘Berniukas negali palikti savo tėvo; nes jei jis paliktų savo tėvą, jo tėvas numirtų’.
23Ir tu sakei savo tarnams: ‘Jei jūsų jauniausiasis brolis neatvyks žemyn su jumis, jūs nebeišvysite mano veido’.
24Ir įvyko, kai nuvykome aukštyn pas tavo tarną, mano tėvą, mes jam pasakėme mano viešpaties žodžius.
25Ir mūsų tėvas tarė: ‘Grįžkite, nupirkite mums truputį maisto’.
26Ir mes tarėme: ‘Negalime leistis; jei mūsų jauniausias brolis bus su mumis, tuomet leisimės; nes negalime išvysti to vyro veido, jei mūsų jauniausiojo brolio nebus su mumis’.
27Ir tavo tarnas, mano tėvas, mums tarė: ‘Jūs žinote, kad mano žmona pagimdė man du sūnus;
28ir vienas išėjo nuo manęs, ir aš tariau: „Tikrai jis sudraskytas į gabalus“; ir nuo tada aš jo nebemačiau;
29jei ir šitą paimsite nuo manęs ir nelaimė jam atsitiks, tai nuvarysite mano žilus plaukus su širdgėla į kapą’.
30Taigi dabar, kai pareisiu pas tavo tarną, mano tėvą, o su mumis nebus berniuko; kadangi jo gyvybė yra prisirišusi prie berniuko gyvybės;
31tai įvyks, kai tik jis pamatys, kad berniuko nėra su mumis, jis numirs; ir tavo tarnai nuvarys tavo tarno, mūsų tėvo, žilus plaukus su sielvartu į kapą.
32Nes tavo tarnas tapo užstatu už berniuką mano tėvui, tardamas: ‘Jei jo neparvesiu pas tave, tada aš nešiosiu kaltę savo tėvui visam laikui’.
33Todėl dabar, meldžiu tave, leisk savo tarnui pasilikti berniuko vietoje mano viešpaties vergu; o berniukas tegul eina aukštyn su savo broliais.
34Nes kaipgi aš eisiu aukštyn pas savo tėvą, o berniuko nebus su manimi? Aš pamatyčiau nelaimę, kuri ištiktų mano tėvą“.