1Ir Dievas tarė Jokūbui: „Kelkis, eik aukštyn į Bet-Elį ir ten gyvenk; ir ten padaryk aukurą Dievui, kuris tau pasirodė, kai bėgai nuo savo brolio Ezavo veido“.
2Tada Jokūbas tarė savo namiškiams ir visiems, kurie buvo su juo: „Pašalinkite svetimus dievus, esančius tarp jūsų, ir būkite švarūs ir pakeiskite savo drabužius;
3ir pakilę eikime aukštyn į Bet-Elį; ir ten aš padarysiu aukurą Dievui, kuris atsakė man mano suspaudimo dieną ir buvo su manimi kelyje, kuriuo ėjau“.
4Ir jie davė Jokūbui visus svetimus dievus, esančius jų rankose, bei visus savo auskarus, esančius jų ausyse; ir Jokūbas juos paslėpė po ąžuolu, esančiu prie Šechemo.
5Ir jie keliavo; ir Dievo baimė buvo ant visų, aplink juos esančių miestų, ir jie nesivijo Jokūbo sūnų.
6Taip Jokūbas atvyko į Lūzą, esantį Kanaano šalyje, tai yra Bet-Elį, jis ir visa su juo esanti tauta.
7Ir ten jis pastatė aukurą ir tą vietą pavadino El-Bet-Eliu; nes ten jam pasirodė Dievas, kai jis bėgo nuo savo brolio veido.
8Bet numirė Debora, Rebekos žindyvė, ir ji buvo palaidota Bet-Elio apačioje, po ąžuolu; ir jis buvo pramintas vardu Alon-Bakutas.
9Ir Dievas vėl pasirodė Jokūbui, atvykus jam iš Padan-Aramo, ir jį palaimino.
10Ir Dievas jam tarė: „Tavo vardas yra Jokūbas; tu nebesivadinsi vardu Jokūbas, bet Izraelis bus tavo vardas“; ir jis pavadino jį vardu Izraelis.
11Ir Dievas jam tarė: „Aš esu Visagalis Dievas; būk vaisingas ir dauginkis; tauta ir tautų būrys bus iš tavęs, ir karaliai išeis iš tavo strėnų;
12ir šalį, kurią daviau Abraomui ir Izaokui, tau ją duosiu, ir tavo sėklai po tavęs duosiu tą šalį“.
13Ir Dievas pakilo nuo jo toje vietoje, kur kalbėjosi su juo.
14Ir Jokūbas pastatė stulpą toje vietoje, kur jis kalbėjosi su juo, akmeninį stulpą; ir jis užpylė ant jo geriamąją auką ir užpylė ant jo aliejaus.
15Ir vietą, kur Dievas kalbėjosi su juo, Jokūbas praminė vardu Bet-Elis.
16Ir jie keliavo iš Bet-Elio; ir ateiti iki Efrato buvo tik truputis kelio; ir Rachelė kentėjo gimdymo skausmus, ir jos gimdymas buvo sunkus.
17Ir įvyko, kad jai sunkiai gimdant pribuvėja jai tarė: „Nebijok; tu turėsi ir šį sūnų“.
18Ir įvyko, jos sielai išeinant (nes ji mirė), ji praminė jį vardu Ben-Oni; bet jo tėvas jį pavadino Benjaminu.
19Ir Rachelė mirė ir buvo palaidota kelyje į Efratą, kuris yra Betliejus.
20Ir Jokūbas pastatė ant jos kapo stulpą; tai Rachelės kapo stulpas iki šios dienos.
21Ir Izraelis keliavo ir ištiesė savo palapinę anapus Edaro bokšto.
22Ir įvyko, kad Izraeliui gyvenant toje šalyje, Rubenas nuėjo ir sugulė su savo tėvo sugulove Bilha; ir Izraelis tai išgirdo. Na, o Jokūbo sūnų buvo dvylika;
23Lėjos sūnūs: Jokūbo pirmagimis Rubenas, Simeonas, Levis, Juda, Isacharas ir Zebulonas;
24Rachelės sūnūs: Juozapas ir Benjaminas;
25o Rachelės tarnaitės Bilhos sūnūs: Danas ir Naftalis;
26o Lėjos tarnaitės Zilpos sūnūs: Gadas ir Ašeras; šie yra Jokūbo sūnūs, kurie jam gimė Padan-Arame.
27Ir Jokūbas atėjo pas savo tėvą Izaoką į Mamrę, į Arbo miestą, kuris yra Hebronas, kur Abraomas ir Izaokas laikinai gyveno.
28Ir Izaoko dienų buvo šimtas aštuoniasdešimt metų.
29Ir Izaokas, atidavęs dvasią, numirė ir buvo surinktas prie savo tautos, būdamas senas ir pasisotinęs dienomis; ir jį palaidojo jo sūnūs Ezavas ir Jokūbas.