1„O tu, žmogaus sūnau, pasiimk aštrų peilį, pasiimk kirpėjo skustuvą ir brauk juo sau per galvą ir per barzdą; paskui pasiimk svarstykles, kad pasvertum, ir padalyk plaukus.
2Apgulos dienoms išsipildžius, ugnimi trečdalį sudegink miesto viduryje; paimk trečdalį ir aplink jį sukapok peiliu; o trečdalį išbarstyk į vėją; ir aš ištrauksiu paskui juos kalaviją.
3Taipogi paimk iš jų mažą skaičių ir juos įrišk į savo skverną.
4Paskui vėl paimk iš jų ir juos įmesk į ugnies vidurį, ir sudegink ugnyje; nes iš ten ugnis išeis į visus Izraelio namus.
5Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Tai Jeruzalė; pastačiau ją viduryje tautų ir šalių, esančių aplink ją.
6O ji mano teismus pakeitė į nedorybę labiau nei tautos, ir mano įstatus labiau nei jos aplinkinės šalys; nes jie atmetė mano teismus ir mano įstatus, jie nevaikščiojo pagal juos’.
7Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Kadangi dauginotės labiau nei jūsų aplinkinės tautos ir nevaikščiojote pagal mano įstatus, ir nesilaikėte mano teismų nei nedarėte pagal aplink jus esančių tautų teismus;
8todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš, būtent aš esu prieš tave ir tautoms matant vykdysiu tavo viduryje teismus.
9Ir dėl visų tavo bjaurysčių tavyje darysiu tai, ko nesu daręs ir į ką nieko panašaus nebedarysiu.
10Todėl tavo tarpe tėvai valgys sūnus, o sūnūs valgys savo tėvus; aš įvykdysiu tavyje teismus ir visą tavo likutį išsklaidysiu po visus vėjus.
11Todėl, kaip aš gyvas, – sako Viešpats DIEVAS; – tikrai, kadangi tu suteršei mano šventovę visomis savo šlykštybėmis ir visomis savo bjaurystėmis, todėl aš tave taipogi sumažinsiu; ir mano akis nepasigailės, ir man nebus gaila.
12Tavo trečdalis mirs nuo maro, ir nuo bado jie bus sunaikinti tavo tarpe; trečdalis kris nuo kalavijo aplink tave; o trečdalį išsklaidysiu į visus vėjus ir paskui juos ištrauksiu kalaviją.
13Taip bus užbaigtas mano pyktis, ir aš ilsinsiu savo įtūžį ant jų, ir būsiu paguostas; ir jie žinos, kad aš, VIEŠPATS, kalbėjau tai savo uolume, kai būsiu užbaigęs juose savo įtūžį.
14Be to, aš padarysiu tave dykyne ir priekaištu tarp tavo aplinkinių tautų, visų, praeinančiųjų pro šalį, akyse.
15Taigi tai bus priekaištas ir pajuoka, pamokymas ir apstulbimas tavo aplinkinėms tautoms, kai aš supykęs, įtūžęs ir įtūžusiais barimais įvykdysiu tavyje teismus. Aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau.
16Kai paleisiu į juos piktas bado strėles, kurios bus jų sunaikinimui ir kurias paleisiu jus sunaikinti; ir ant jūsų padidinsiu badą, ir sulaužysiu jūsų duonos ramstį;
17taigi aš pasiųsiu ant jūsų badą ir piktus žvėris, ir jie atims tavo vaikus; maras ir kraujas pereis per tave; ir atvesiu ant tavęs kalaviją. Aš, VIEŠPATS, tai kalbėjau’“.