Ezekiel 4
1 „Taip pat tu, žmogaus sūnau, pasiimk plytą, padėk ją prieš save ir nupiešk ant jos miestą – Jeruzalę;
2 apgulk jį, pastatyk prieš jį fortą, supilk prieš jį kalną; taipogi pastatyk prieš jį stovyklą ir pastatyk prieš jį aplinkui mūrdaužius.
3 Be to, pasiimk geležinę keptuvę ir ją padėk kaip geležinę sieną tarp savęs ir miesto; nukreipk savo veidą prieš jį, ir jis bus apgultas, ir tu jį apgulk. Tai bus ženklas Izraelio namams.
4 Taipogi atsigulk ant savo kairiojo šono ir uždėk ant jo Izraelio namų neteisybę; kiek pagal dienų skaičių ant jo gulėsi, tiek tu neši jų neteisybę.
5 Nes aš ant tavęs uždėjau jų neteisybės metus pagal dienų skaičių – tris šimtus devyniasdešimt dienų; taip tu neši Izraelio namų kaltę.
6 O kai būsi jas išpildęs, atsigulk ant savo dešiniojo šono ir nešk Judos namų neteisybę keturiasdešimt dienų; aš tau nustačiau po dieną už metus.
7 Todėl nukreipk savo veidą į Jeruzalės apgultį, ir tavo ranka bus apnuoginta, ir pranašauk prieš ją.
8 Ir štai aš apdėsiu tave raiščiais, ir tu neapsiversi nuo vieno šono ant kito, kol nebūsi pabaigęs savo apgulties dienų.
9 Taip pat pasiimk kviečių, miežių, pupų, lęšių, sorų bei juodgrūdžių ir sudėk juos į vieną indą, ir pasidaryk iš jų duonos pagal skaičių dienų, kai gulėsi ant savo šono – valgyk ją tris šimtus devyniasdešimt dienų.
10 Ir tavo maistas, kurį valgysi, pagal svorį bus dvidešimt šekelių dienai; valgyk jį laikas nuo laiko.
11 Taip pat gerk atseikėjęs vandens – šeštą hino dalį; gerk jį laikas nuo laiko.
12 Ir valgyk tai kaip miežinius paplotėlius, ir jiems matant kepk tai su mėšlu, išeinančiu iš žmogaus“.
13 Ir VIEŠPATS tarė: „Taip Izraelio vaikai valgys savo suterštą duoną tarp pagonių, kur juos išvarysiu“.
14 Tada aš tariau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Štai mano siela nebuvo suteršta: nes nuo savo jaunystės iki dabar nesu valgęs nei maitos, nei to, kas sudraskyta; ir į mano burną neįėjo pasibjaurėtina mėsa“.
15 Tada jis man tarė: „Štai vietoj žmogaus mėšlo tau daviau karvės mėšlą, su juo paruošk sau duonos“.
16 Jis man dar tarė: „Žmogaus sūnau, štai aš sulaužysiu duonos ramstį Jeruzalėje; ir jie valgys duoną pagal svorį ir susirūpinę; ir jie gers vandenį atseikėtą ir apstulbę;
17 kad jie stokotų duonos bei vandens ir būtų apstulbę vienas kitu, ir sunyktų dėl savo neteisybės“.