1Paskui jis nuvedė mane išorinės šventovės vartų, nukreiptų į rytus, keliu atgal; ir jie buvo uždaryti.
2Tada VIEŠPATS man tarė: „Šitie vartai bus uždaryti, jie nebus atidaryti, ir niekas neįeis pro juos; nes VIEŠPATS, Izraelio Dievas, yra įėjęs pro juos, todėl jie bus uždari.
3Jie yra kunigaikščiui; kunigaikštis – jis sėdės juose, kad valgytų duoną VIEŠPATIES akivaizdoje; jis įeis tų vartų prieangio keliu ir tuo pačiu keliu išeis“.
4Paskui jis nuvedė mane šiaurinių vartų prieš namą keliu; aš pažiūrėjau, ir štai VIEŠPATIES šlovė pripildė VIEŠPATIES namą; ir aš parpuoliau veidu į žemę.
5Ir VIEŠPATS man tarė: „Žmogaus sūnau, gerai įsidėmėk, žiūrėk savo akimis ir išgirsk savo ausimis viską, ką aš tau kalbėsiu apie visus VIEŠPATIES namų įsakus ir visus jų įstatymus; ir gerai įsidėmėk namų įėjimą kartu su kiekvienu išėjimu iš šventovės.
6Ir sakyk maištingiesiems – Izraelio namams: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: O Izraelio namai, gana jums visų jūsų bjaurysčių,
7tame, kad jūs įvedėte į mano šventovę neapipjaustytus širdimi ir neapipjaustytus kūnu svetimšalius, idant jie būtų mano šventovėje, kad suterštų juos – mano namus, kai jūs aukojate mano duoną, taukus ir kraują; ir jie sulaužė mano sandorą dėl visų jūsų bjaurysčių.
8Ir jūs nesilaikėte pareigų dėl mano šventenybių; bet jūs sau paskyrėte besilaikančius mano pareigų mano šventovėje’.
9Taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Joks neapipjaustytas širdimi ir neapipjaustytas kūnu svetimšalis neįeis į mano šventovę iš jokių svetimšalių, esančių tarp Izraelio vaikų.
10Ir levitai, kurie atsitolino nuo manęs, kai Izraelis nuklydo, kurie nuklydo nuo manęs, sekdami paskui savo stabus; jie nešios savo neteisybę.
11Tačiau jie bus tarnautojai mano šventovėje, eidami pareigas prie namų vartų ir tarnaudami namams; jie pjaus tautai deginamąją auką ir auką, ir jie stovės jų akivaizdoje, kad jiems tarnautų.
12Kadangi jie tarnavo jiems jų stabų akivaizdoje ir paskatino Izraelio namus įpulti į neteisybę; todėl pakėliau savo ranką prieš juos, – sako Viešpats DIEVAS, – ir jie nešios savo neteisybę.
13Ir jie nesiartins prie manęs, kad atliktų man kunigo tarnystę ar kad prieitų prie bet kurių mano šventenybių šventų švenčiausioje; bet jie nešios savo gėdą ir savo bjaurystes, kurias jie darė.
14Tačiau juos padarysiu namų pareigų prižiūrėtojais, dėl viso jų aptarnavimo ir dėl visko, kas juose darytina.
15Bet levitai kunigai, Cadoko sūnūs, kurie Izraelio vaikams nuklydus nuo manęs atlikinėjo mano šventovės pareigas, – jie artinsis prie manęs, kad tarnautų man, ir stovės mano akivaizdoje, kad aukotų man taukus ir kraują, – sako Viešpats DIEVAS; –
16jie įeis į mano šventovę, jie priartės prie mano stalo, kad man tarnautų, ir laikysis mano pareigų.
17Ir įvyks, kad įeidami pro vidinio kiemo vartus, jie bus apsivilkę lininiais drabužiais; ir jiems tarnaujant vidinio kiemo vartuose ir viduje, joks vilnonis teneužsivilks ant jų.
18Jie turės linines kepures ant savo galvų ir turės linines kelnes ant savo strėnų; jie neapsijuos niekuo, kas sukelia prakaitą.
19Ir išeidami į išorinį kiemą, tai yra į išorinį kiemą pas tautą, jie nusivilks savo drabužius, su kuriais tarnavo, juos padės šventuosiuose kambariuose ir apsivilks kitais drabužiais; jie nepašvęs tautos savo drabužiais.
20Ir jie nesiskus galvos ir neleis savo plaukams augti ilgiems; jie tik apsikirps galvas.
21Ir joks kunigas negers vyno, kai jis įeina į vidinį kiemą.
22Ir jie neims į žmonas nei našlės, nei atleistosios; jie ims tik mergeles iš Izraelio namų sėklos arba našlę, kurią prieš tai turėjo kunigas.
23Ir jie mokys mano tautą atskirti šventa nuo nešvento ir padarys, kad jie atskirtų tarp nešvaraus ir švaraus.
24Ir kilus ginčui jie stos į teismą; jie teis pagal mano teismus; jie laikysis mano įstatymų ir mano įstatų visuose mano susirinkimuose; ir jie pašvęs mano sabatus.
25Ir jie neprieis nei prie vieno numirėlio, kad nesusiterštų; bet dėl tėvo ar dėl motinos, ar dėl sūnaus, ar dėl dukters, ar dėl brolio, ar dėl neturinčios vyro sesers jiems galima susiteršti.
26Ir po to, kai jis apvalytas, jie atskaičiuos jam septynias dienas.
27Ir tą dieną, kai jis eis į šventovę, į vidinį kiemą tarnauti šventovėje, jis aukos savo nuodėmės auką, – sako Viešpats DIEVAS.
28– Ir tai jiems bus kaip paveldas; aš esu jų paveldas; neduokite jiems jokios nuosavybės Izraelyje; aš esu jų nuosavybė.
29Jie valgys maisto auką, nuodėmės auką ir nusižengimo auką; ir visa, kas Izraelyje pašvęsta, bus jų.
30Ir visų dalykų visų pirmavaisių pirmienos, ir kiekviena auka iš visų, visokiausių jūsų aukų, bus kunigų; taip pat duosite kunigui savo tešlos pirmienas, kad jis duotų palaiminimui ilsėtis tavo namuose.
31Kunigai nevalgys nieko, kas padvėsę ar kas sudraskyta, ar tai būtų skrajūnas, ar gyvulys’“.