1Po to jis nuvedė mane prie vartų, būtent vartų, nukreiptų į rytus;
2ir štai Izraelio Dievo šlovė atėjo nuo rytų kelio; ir jo balsas buvo kaip daugybės vandenų ūžimas; ir žemė spindėjo nuo jo šlovės.
3Tai buvo pagal vaizdą to regėjimo, kurį mačiau, būtent pagal regėjimą, kurį mačiau, kai atėjau miesto sunaikinti; ir tie regėjimai buvo kaip regėjimas, kurį mačiau prie Kebaro upės; ir aš parpuoliau veidu į žemę.
4Ir VIEŠPATIES šlovė įėjo į namus vartų keliu, kurių priekis nukreiptas į rytus.
5Taigi dvasia mane pakėlė ir nunešė į vidinį kiemą; ir štai VIEŠPATIES šlovė pripildė namus.
6Ir išgirdau jį kalbantį man iš namų; tas vyras stovėjo šalia manęs.
7Ir jis man tarė: „Žmogaus sūnau, mano sosto vietos ir mano kojų padų vietos, kur aš per amžius gyvensiu tarp Izraelio vaikų, ir mano šventojo vardo nebesuterš Izraelio namai, nei jie, nei jų karaliai savo paleistuvavimu ir savo karalių lavonais jų aukštumose.
8Pastatydami savo slenkstį prie mano slenksčių, savo durų staktas šalia mano staktų ir sieną tarp manęs ir jų, jie suteršė mano šventąjį vardą savo bjaurystėmis, kurias jie darė; todėl juos sunaikinau savo pyktyje.
9Dabar tegul jie atitolina nuo manęs savo paleistuvavimą ir savo karalių lavonus, ir aš gyvensiu tarp jų per amžius.
10Tu, žmogaus sūnau, paskelbk Izraelio namams apie tuos namus, kad jie gėdytųsi dėl savo nusikaltimų; ir teišmatuoja jie tą pavyzdį.
11Ir jeigu jie gėdysis viso to, ką darė, parodyk jiems tų namų formą, jų išvaizdą, jų išėjimus ir jų įėjimus, ir visas jų formas, ir visus jų įsakus, visas jų formas, visus jų įstatymus; ir užrašyk tai jų akyse, kad jie laikytųsi visų jų formų, visų jų įsakų ir juos vykdytų.
12Toks yra tų namų įstatymas: kalno viršūnėje visa jų riba aplink bus šventų švenčiausia. Štai šis yra tų namų įstatymas.
13Ir šitie yra aukuro išmatavimai uolektimis: uolektis yra uolektis ir plaštaka; dugnas bus uolektis ir plotis uolektis, o jo briauna aplinkui palei jo kraštą bus per sprindį; ir tai bus aukuro iškilimas.
14Ir nuo dugno, esančio ant žemės, iki žemutinio išsikišimo bus dvi uolektys, o plotis – viena uolektis; o nuo mažesnio išsikišimo iki didesnio išsikišimo bus keturios uolektys, o plotis – viena uolektis.
15Taigi aukuras bus keturios uolektys; o nuo aukuro aukštyn bus keturi ragai.
16Aukuras bus dvylikos uolekčių ilgio ir dvylikos uolekčių pločio, kvadratinis su keturiais savo šonais.
17O išsikišimas bus keturiolikos uolekčių ilgio ir keturiolikos uolekčių pločio su keturiais savo šonais; ir briauna aplink jį bus pusės uolekties; o jo dugnas bus viena uolektis aplinkui; o jo laiptai bus nukreipti į rytus“.
18Ir jis man tarė: „Žmogaus sūnau, taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Šitie yra aukuro įsakai tą dieną, kai jį padarys, kad ant jo aukotų deginamąsias aukas ir kad ant jo šlakstytų kraują.
19Ir levitams kunigams, esantiems iš Cadoko sėklos, kurie artinasi prie manęs man tarnauti, – sako Viešpats DIEVAS, – duok jauną jautį nuodėmės aukai.
20Ir paimk jo kraujo, uždėk jo ant keturių jo ragų, ant keturių išsikišimo kampų ir ant briaunos aplinkui; taip jį apiplausi ir apvalysi.
21Taip pat paimk nuodėmės aukos jautį, ir jį sudegins paskirtoje namo vietoje už šventovės ribų.
22O antrąją dieną aukok bedėmį ožiuką iš ožių nuodėmės aukai; ir jie apvalys aukurą, kaip jį apvalė jaučiu.
23Baigęs jį apvalyti, aukok jauną jautį be dėmės ir iš kaimenės aviną be dėmės.
24Ir juos aukok VIEŠPATIES akivaizdoje, o kunigai ant jų pabarstys druskos ir paaukos juos kaip deginamąją auką VIEŠPAČIUI.
25Septynias dienas kas dieną paruoši ožį nuodėmės aukai; taip pat jie paruoš jauną jautį ir aviną iš kaimenės, be dėmės.
26Septynias dienas jie apvalinės aukurą ir jį skaistins; ir jie save įšventins.
27Ir šioms dienoms pasibaigus bus, kad aštuntąją dieną ir vėliau kunigai atliks ant aukuro jūsų deginamąsias aukas ir jūsų taikos aukas; ir aš jus priimsiu, – sako Viešpats DIEVAS’“.