1Ir man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Žmogaus sūnau, pranašauk prieš Izraelio pranašus, kurie pranašauja, ir sakyk tiems, kurie pranašauja iš savo pačių širdies: ‘Klausykite VIEŠPATIES žodžio;
3taip sako Viešpats DIEVAS: ‘Vargas kvailiems pranašams, kurie seka savo pačių dvasia ir nieko nematė!
4O Izraeli, tavo pranašai kaip lapės dykumose.
5Jūs nelipote į spragas ir nepastatėte tvoros Izraelio namams, kad atsilaikytų mūšyje VIEŠPATIES dieną.
6Jie regėjo tuštybę ir melagingą pranašavimą, sakydami: „VIEŠPATS sako“, bet VIEŠPATS jų nesiuntė; ir padarė, kad kiti viltųsi, jog šie patvirtins žodį.
7Argi neregėjote tuščio regėjimo ir argi nekalbėjote melagingo pranašavimo, sakydami: „VIEŠPATS tai sako“; nors aš ir nekalbėjau?
8Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Kadangi kalbėjote tuštybę ir regėjote melus, todėl štai aš esu prieš jus, – sako Viešpats DIEVAS.
9– Ir mano ranka bus ant pranašų, reginčių tuštybę ir pranašaujančių melus; jie nebus mano tautos susirinkime ir nebus įrašyti į Izraelio namų raštą, ir neįeis į Izraelio šalį; ir jūs žinosite, kad aš esu Viešpats DIEVAS.
10Todėl, būtent todėl, kad jie suvedžiojo mano tautą, sakydami: „Taika“, bet nebuvo taikos; ir vienas statė sieną, o štai kiti aptinkavo ją nemaišytu kalkių skiediniu;
11sakyk tinkuojantiems ją nemaišytu kalkių skiediniu, kad ji sugrius; bus smarki liūtis; ir jūs, dideli krušos ledokšniai, krisite; ir audringas vėjas ją perplėš.
12Štai kai siena sugrius, argi jums nesakys: „Kur yra tinkas, kuriuo ją tinkavote?“
13Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Aš savo įtūžyje ją perplėšiu audringu vėju; ir mano pyktyje bus smarki liūtis, ir mano įtūžyje – dideli krušos ledokšniai, kad ją sunaikintų.
14Taip aš nugriausiu sieną, kurią užglaistėte nemaišytu kalkių skiediniu, ir ją taip pargriausiu žemėn, kad atsidengs jos pamatas, ir ji grius, ir jūs būsite sunaikinti joje; ir jūs žinosite, jog aš esu VIEŠPATS.
15Taip aš įvykdysiu savo rūstybę ant sienos ir ant tų, kurie ją nutinkavo nemaišytu kalkių skiediniu, ir jums sakysiu: „Nebėra nei sienos, nei tų, kurie ją tinkavo; –
16tai yra, Izraelio pranašų, pranašavusių apie Jeruzalę ir jai regėjusių taikos regėjimų, kai nėra taikos“, – sako Viešpats DIEVAS’.
17Taip pat ir tu, žmogaus sūnau, nukreipk savo veidą prieš savo tautos dukteris, kurios pranašauja iš savo pačių širdies; ir pranašauk prieš jas,
18ir sakyk: ‘Taip sako Viešpats DIEVAS: Vargas siuvančioms pagalvėles kiekvienai pažasties prakarpai ir darančioms skareles kiekvieno ūgio galvoms, kad sumedžiotų sielas! Ar jūs medžiosite mano tautos sielas, ar išsaugosite sielas gyvas, ateinančias pas jus?
19Ar jūs mane teršite mano tautos tarpe dėl saujų miežių ir duonos kąsnių, kad nužudytumėte sielas, kurios neturėtų mirti, ir kad išsaugotumėte sielas gyvas, kurios neturėtų gyventi, meluodamos mano tautai, klausančiai jūsų melus?
20Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: Štai aš prieš jūsų pagalvėles, kuriomis jūs medžiojate sielas, kad jas skraidintumėte; ir jas išplėšiu iš jūsų rankų, ir paleisiu sielas – sielas, kurias jūs medžiojate, kad jas skraidintumėte.
21Taip pat sudraskysiu jūsų skareles ir išvaduosiu savo tautą iš jūsų rankos, ir jie nebebus jūsų rankose, kad būtų medžiojami; ir jūs žinosite, jog aš esu VIEŠPATS.
22Kadangi melais nuliūdinote teisiojo širdį, kurios aš neliūdinau, ir sustiprinote piktojo rankas, kad jis negrįžtų nuo savo nedoro kelio, pažadėdami jam gyvybę;
23todėl neberegėsite tuštybės ir nebepranašausite pranašavimų; nes aš išvaduosiu savo tautą iš jūsų rankos; ir jūs žinosite, kad aš esu VIEŠPATS’“.