1Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
2„Štai aš pašaukiau vardu Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judos genties;
3ir jį pripildžiau Dievo dvasia, išmintimi, supratimu, pažinimu ir visokiu meistriškumu,
4kad sugalvotų sumanių darbų, kad dirbtų iš aukso, sidabro ir vario,
5ir akmenų pjaustyme, kad juos įstatytų, ir medienos pjaustyme, kad dirbtų visokį darbą.
6O aš, štai aš daviau su juo Ahisamacho sūnų Oholiabą iš Dano genties; ir į visų išmintingos širdies esančiųjų širdis aš įdėjau išmintį, kad jie padarytų viską, ką esu tau įsakęs:
7susirinkimo padangtę, Liudijimo skrynią bei ant jos esančią gailestingumo krasę, visus padangtės reikmenis,
8stalą su jo reikmenimis, gryną žvakidę su visais jos reikmenimis, smilkymo aukurą,
9deginamosios aukos aukurą su visais jo reikmenimis, praustuvę su jos koja,
10tarnavimo rūbus, šventus drabužius kunigui Aaronui ir jo sūnų drabužius – kad tarnautų kunigo tarnyboje,
11patepimo aliejų ir kvapius smilkalus šventajai vietai; jie padarys pagal visa tai, ką esu tau įsakęs“.
12Ir VIEŠPATS kalbėjo Mozei, sakydamas:
13„Taip pat kalbėk Izraelio vaikams, sakydamas: ‘Tikrai laikykitės mano sabatų; nes jie yra ženklas tarp manęs ir jūsų per jūsų kartas; kad žinotumėte, jog aš esu VIEŠPATS, kuris jus pašvenčiu.
14Todėl laikykitės sabato; nes jis jums yra šventas; kiekvienas, kuris jį suterš, tikrai bus užmuštas; nes kiekvienas, kuris per jį dirbs kokį darbą, ta siela bus iškirsta iš savo tautos tarpo.
15Šešias dienas gali būti atliekamas darbas; bet septintąją yra poilsio sabatas, šventas VIEŠPAČIUI; kas sabato dieną darys kokį darbą, tas tikrai bus užmuštas.
16Todėl Izraelio vaikai turės laikytis sabato, kad švęstų sabatą per savo kartas kaip amžiną sandorą.
17Jis yra ženklas tarp manęs ir Izraelio vaikų per amžius; nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, o septintąją dieną jis ilsėjosi ir atsigaivino’“.
18Ir jis Mozei, baigęs su juo kalbėtis ant Sinajaus kalno, davė dvi liudijimo plokštes, akmens plokštes, užrašytas Dievo pirštu.