1„Laikykitės, kad vykdytumėte visus įsakymus, kuriuos šią dieną tau įsakau, kad gyventumėte, daugintumėtės, įeitumėte ir pasisavintumėte šalį, kurią VIEŠPATS prisiekė jūsų tėvams.
2Ir atsimink visą tą kelią, kuriuo VIEŠPATS, tavo Dievas, tave vedė per tuos keturiasdešimt metų dykumoje, kad tave nužemintų ir išmėgintų, idant sužinotų, kas buvo tavo širdyje, ar laikysies jo įsakymų, ar ne.
3Ir jis tave nužemino ir leido tau alkti ir tave maitino mana, kurios nepažinojai nei tu, nei nepažinojo tavo tėvai; kad jis tau duotų žinoti, kad žmogus negyvena vien duona, bet kad žmogus gyvena kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš VIEŠPATIES burnos.
4Tavo apdaras ant tavęs nepaseno nei tavo kojos nesutino per šituos keturiasdešimt metų.
5Taip pat apsvarstyk savo širdyje, kad kaip žmogus pabaudžia savo sūnų, taip VIEŠPATS, tavo Dievas, pabaudžia tave.
6Taigi laikykis VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kad vaikščiotum jo keliais ir jo bijotum.
7Nes VIEŠPATS, tavo Dievas, tave įveda į gerą šalį, į šalį vandens upelių, šaltinių ir gelmių, išsiveržiančių iš slėnių ir kalvų;
8į kviečių, miežių, vynmedžių, figmedžių ir granatmedžių šalį; į aliejingų alyvmedžių ir medaus šalį;
9į šalį, kurioje valgysi duonos be nepritekliaus, joje tau nieko nestigs; į šalį, kurios akmenys yra geležis, ir iš kurios kalvų gali kasti varį.
10Kai pavalgysi ir pasisotinsi, tuomet laiminsi VIEŠPATĮ, savo Dievą, už gerą šalį, kurią jis tau yra davęs.
11Saugokis, kad nepamirštum VIEŠPATIES, savo Dievo, nesilaikydamas jo įsakymų, jo teismų ir jo įstatų, kuriuos šią dieną tau įsakau;
12kad, kai pavalgysi ir pasisotinsi, ir būsi pasistatęs gražių namų ir juose apsigyvenęs;
13kai tavo bandos ir kaimenės padaugės, tavo sidabras ir auksas padaugės, ir visa, ką turi, padaugės;
14kad tada nepasididžiuotų tavo širdis ir tu nepamirštum VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris tave išvedė iš Egipto šalies, iš vergystės namų;
15kuris tave vedė per tą didžiulę ir baisią dykumą, kurioje buvo ugningų gyvačių, skorpionų ir sausra, kur nebuvo vandens; kuris tau išgavo vandens iš titnago uolos;
16kuris tave maitino dykumoje mana, kurios nepažinojo tavo tėvai, idant jis tave pažemintų ir tave išmėgintų, kad tau padarytų gera tavo pabaigoje;
17ir tu nesakytum savo širdyje: ‘Mano jėga ir mano rankos galia man įgijo šitą turtą’.
18Bet atsimink VIEŠPATĮ, savo Dievą; nes tai jis, kuris tau duoda jėgą turtui įgyti, kad jis įtvirtintų savo sandorą, kurią prisiekė tavo tėvams, kaip yra šią dieną.
19Ir bus, jei visiškai pamirši VIEŠPATĮ, savo Dievą, ir vaikščiosi paskui kitus dievus, jiems tarnausi ir juos garbinsi, aš liudiju šią dieną prieš jus, kad tikrai žūsite.
20Kaip tautos, kurias VIEŠPATS naikina jūsų akyse, taip ir jūs pražūsite; dėl to, kad nenorėjote paklusti VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui“.