1„Ir įvyks, jei stropiai klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad laikytumeisi ir vykdytum visus jo įsakymus, kuriuos tau šią dieną įsakau, tada VIEŠPATS, tavo Dievas, iškels tave aukščiau visų žemės tautų;
2ir visi šitie palaiminimai ateis ant tavęs ir pasivys tave, jei klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso.
3Palaimintas būsi mieste ir palaimintas būsi ant lauko.
4Palaimintas bus tavo kūno vaisius, tavo dirvos vaisius, tavo galvijų vaisius, tavo karvių prieaugis ir tavo avių kaimenės.
5Palaimintas bus tavo krepšys ir tavo atsargos.
6Palaimintas būsi įeidamas ir palaimintas būsi išeidamas.
7VIEŠPATS padarys, kad tavo priešai, kurie kelsis prieš tave, būtų sumušti tavo akyse; vienu keliu jie išeis prieš tave, o septyniais keliais bėgs tavo akivaizdoje.
8VIEŠPATS įsakys palaiminimui būti ant tavęs tavo sandėliuose ir visame, prie ko pridėsi savo ranką; ir jis tave laimins šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda.
9VIEŠPATS įtvirtins tave sau šventa tauta, kaip jis yra tau prisiekęs, jei laikysies VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų ir vaikščiosi jo keliais.
10Ir visos žemės tautos matys, kad tu esi vadinamas VIEŠPATIES vardu; ir jos bijos tavęs.
11Ir VIEŠPATS padarys tave gausiu gėrybėmis, tavo kūno vaisiumi, tavo galvijų vaisiumi ir tavo dirvos vaisiumi, šalyje, kurią VIEŠPATS prisiekė tavo tėvams tau duoti.
12VIEŠPATS tau atidarys savo gerąjį lobyną, dangų, kad duotų tavo šaliai lietaus jo metu ir palaimintų kiekvieną tavo rankų darbą: ir tu skolinsi daugeliui tautų, o pats nesiskolinsi.
13Ir VIEŠPATS padarys tave galva, o ne uodega: tu būsi tik viršuje, o nebūsi apačioje; jei klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šią dieną tau įsakau jų laikytis ir juos vykdyti;
14ir nenukrypk nei nuo vieno iš žodžių, kuriuos šią dieną tau įsakau, nei į dešinę, nei į kairę, eiti paskui kitus dievus, kad jiems tarnautum.
15Bet įvyks, jei neklausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad laikytumeisi vykdydamas visus jo įsakymus ir įstatus, kuriuos šią dieną tau įsakau; tada visi šie prakeikimai ateis ant tavęs ir tave pasivys:
16prakeiktas būsi mieste ir prakeiktas būsi ant lauko.
17Prakeiktas bus tavo krepšys ir tavo atsargos.
18Prakeiktas bus tavo kūno vaisius, tavo žemės vaisius, tavo karvių prieaugis ir tavo avių kaimenės.
19Prakeiktas būsi įeidamas ir prakeiktas būsi išeidamas.
20VIEŠPATS pasiųs ant tavęs prakeikimą, priespaudą ir papeikimą visame, prie ko pridėsi savo ranką ką nors daryti, kol būsi sunaikintas ir kol greitai pražūsi; dėl piktumo savo darbų, kuriais esi mane palikęs.
21VIEŠPATS padarys, kad maras priliptų prie tavęs, iki jis bus tave išnaikinęs iš šalies, į kurią eini jos pasisavinti.
22VIEŠPATS ištiks tave išsekimu, karštlige, uždegimu, svilinančia kaitra, kalaviju, džiovinančiu pūtimu ir pelėsiais; ir jie persekios tave kol pražūsi.
23Ir tavo dangus, esantis viršum tavo galvos, bus varis, o po tavimi esanti žemė – geležis.
24VIEŠPATS pavers tavo šalies lietų smiltimis ir dulkėmis: iš dangaus jos kris ant tavęs, kol būsi sunaikintas.
25VIEŠPATS padarys, kad būsi sumuštas savo priešų akivaizdoje: vienu keliu išeisi prieš juos, o septyniais keliais bėgsi jų akivaizdoje; ir būsi išsklaidytas po visas žemės karalystes.
26Ir tavo lavonai bus maistas visiems oro skrajūnams ir žemės žvėrims, ir niekas jų nenubaidys.
27VIEŠPATS tave ištiks Egipto votimis, hemorojumi, šašais ir niežais, nuo kurių negalėsi būti išgydytas.
28VIEŠPATS tave ištiks pamišimu, aklumu ir širdies apstulbimu;
29ir vidudienį grabaliosi, kaip aklas grabalioja tamsoje, ir neturėsi klestėjimo savo keliuose; ir visada būsi tik engiamas ir apiplėšiamas, ir niekas tavęs neišgelbės.
30Susižadėsi su žmona, o kitas vyras suguls su ja; pastatysi namus, bet negyvensi juose; pasodinsi vynuogyną, bet nerinksi jo vynuogių.
31Tavo jautis bus papjautas tavo akyse, bet tu jo nevalgysi; tavo asilas bus prievarta atimtas iš tavo akių ir nebus tau sugrąžintas; tavo avys bus duotos tavo priešams, ir neturėsi kas jas išgelbėtų.
32Tavo sūnūs ir tavo dukterys bus atiduoti kitai tautai, o tavo akys žiūrės ir nusilps besiilgėdamos jų visą dieną; ir nebus jėgos tavo rankoje.
33Tavo šalies vaisių ir visą tavo triūsą valgys tauta, kurios nepažinai; ir nuolatos būsi tik engiamas ir triuškinamas;
34taip, kad išprotėsi dėl savo akių reginio, kurį matysi.
35VIEŠPATS tave ištiks keliuose ir kojose piktomis votimis, kurios negali būti išgydomos, nuo tavo kojų padų iki tavo viršugalvio.
36VIEŠPATS nuves tave ir tavo karalių, kurį virš savęs pasistatysi, pas tautą, kurios nepažinote nei tu, nei tavo tėvai; ir ten tarnausi kitiems dievams, medžiui ir akmeniui.
37Ir tapsi nuostaba, patarle ir priežodžiu tarp visų tautų, pas kurias VIEŠPATS tave nuves.
38Daug sėklos išneši į lauką, bet mažai surinksi; nes skėriai tai suės.
39Pasodinsi vynuogynų ir juos įdirbsi, bet nei vyno negersi, nei vynuogių nesurinksi; nes kirminai juos nuės.
40Turėsi alyvmedžių visose savo ribose, bet aliejumi nesitepsi; nes tavo alyvmedžiai nubarstys savo vaisių.
41Pagimdysi sūnų ir dukterų, bet jais nesidžiaugsi; nes jie eis į nelaisvę.
42Visus tavo medžius ir tavo šalies vaisių suės skėriai.
43Ateivis, esantis tavo tarpe, iškils virš tavęs labai aukštai; o tu nusileisi labai žemai.
44Jis tau skolins, o tu jam neskolinsi; jis bus galva, o tu būsi uodega.
45Be to, visi šitie prakeikimai užeis ant tavęs, persekios tave ir pasivys tave, kol būsi sunaikintas; nes neklausei VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad laikytumeisi jo įsakymų ir jo įstatų, kuriuos jis tau įsakė;
46ir jie bus ant tavęs ir ant tavo sėklos ženklu ir nuostaba per amžius.
47Kadangi netarnavai VIEŠPAČIUI, savo Dievui, su džiaugsmu ir džiugia širdimi dėl visko gausybės;
48todėl tarnausi savo priešams, kuriuos VIEŠPATS siųs prieš tave, badaudamas, trokšdamas, nuogume ir visko stokodamas; ir jis uždės geležies jungą tau ant sprando, kol bus tave sunaikinęs.
49VIEŠPATS atves prieš tave tautą iš toli, iš žemės pakraščio, greitą kaip skrendantį erelį; tautą, kurios kalbos nesuprasi;
50pikto veido tautą, kuri neatsižvelgs į seną asmenį ir neparodys palankumo jaunam;
51ir ji suvalgys tavo galvijų vaisių ir tavo šalies vaisių, kol būsi sunaikintas; taip pat ji nepaliks tau nei javų, nei vyno, nei aliejaus, nei tavo karvių prieaugio, nei tavo avių kaimenių, kol bus tave sunaikinusi.
52Ir ji apguls tave visuose tavo vartuose, kol sugrius tavo aukštos ir aptvertos sienos, kuriomis tu pasitiki, visoje tavo šalyje; ir ji apguls tave visuose tavo vartuose, visoje tavo šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs.
53Ir valgysi savo paties kūno vaisių, kūnus savo sūnų ir savo dukterų, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau davęs, apgulime ir prispaudime, kuriais tavo priešai tave vargins;
54taip, kad vyras, kuris yra švelnus tarp jūsų ir labai išlepęs, jo akis žiūrės piktai į savo brolį ir į savo glėbio žmoną, ir į savo likusius vaikus, kuriuos jis paliks;
55taip, kad nei vienam iš jų neduos savo vaikų kūno, kuriuos jis valgys; nes jam nieko nebus palikę apgulime ir prispaudime, kuriais tave vargins tavo priešai visuose tavo vartuose.
56Švelni ir išlepusi moteris tarp jūsų, kuri nedrįstų padėti savo kojos pado ant žemės dėl lepumo ir švelnumo, jos akis piktai žiūrės į savo glėbio vyrą, į savo sūnų, į savo dukterį,
57į savo jauniklį, išeinantį iš jos tarpkojo, ir į savo vaikus, kuriuos ji pagimdys; nes ji juos slapta valgys dėl visko stokos apgulime ir prispaudime, kuriais tavo priešas tave vargins tavo vartuose.
58Jei nesilaikysi, kad vykdytum visus šito įstatymo žodžius, užrašytus šitoje knygoje, kad bijotum šito šlovingo ir baisaus vardo – VIEŠPATS, TAVO DIEVAS;
59tuomet VIEŠPATS padarys tavo rykštes nuostabias ir tavo sėklos rykštes – dideles rykštes ir ilgai besitęsiančias, ir sunkias ligas, ir ilgai besitęsiančias.
60Be to, jis užleis ant tavęs visas Egipto ligas, kurių tu bijojai; ir jos prilips prie tavęs.
61Taip pat kiekvieną ligą ir kiekvieną rykštę, neužrašytą šito įstatymo knygoje, jas VIEŠPATS užleis ant tavęs, kol būsi sunaikintas.
62Ir nors daugybe buvote kaip dangaus žvaigždės, jūsų išliks mažas skaičius; kadangi nepaklusai VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui.
63Ir įvyks, kaip VIEŠPATS džiaugėsi jumis, darydamas jums gera ir jus daugindamas; taip VIEŠPATS džiaugsis jumis, jus sunaikindamas ir jus paversdamas niekais; ir būsite išplėšti iš šalies, į kurią eini jos pasisavinti.
64Ir VIEŠPATS išsklaidys tave tarp visų tautų nuo vieno žemės krašto iki kito; ir ten tarnausi kitiems dievams, kurių nei tu, nei tavo tėvai nepažinote, – medžiui ir akmeniui.
65Ir tarp tų tautų nerasi poilsio, nei tavo kojos padas neturės poilsio; bet ten VIEŠPATS tau duos drebančią širdį, nusilpusias akis ir dvasios liūdesį;
66ir tavo gyvybė kabės priešais tave; ir tu bijosi dieną bei naktį ir nebūsi tikras dėl savo gyvybės;
67ryte sakysi: ‘O, kad būtų vakaras!’, o vakare sakysi: ‘O, kad būtų rytas!’ dėl savo širdies baimės, kuria bijosi, ir dėl savo akių reginio, kurį matysi.
68Ir VIEŠPATS sugrąžins tave laivais į Egiptą tavo keliu, apie kurį tau kalbėjau: ‘Jo daugiau nebematysi’; ir ten parsidavinėsite savo priešams vergais ir vergėmis, bet niekas jūsų nepirks“.