1„Jūs esate VIEŠPATIES, savo Dievo, vaikai; nesusipjaustykite ir nesidarykite plikės tarp akių dėl mirusio.
2Nes tu esi šventa tauta VIEŠPAČIUI, savo Dievui, ir VIEŠPATS tave išsirinko, kad būtum jam nuosava tauta virš visų tautų, esančių žemėje.
3Nevalgyk nieko bjauraus.
4Šitie yra gyvuliai, kuriuos valgysite: jautis, avis, ožka,
5elnias, stirna, rudai geltonas elnias, laukinė ožka, bizonas, laukinis jautis ir kalnų ožka.
6Ir kiekvieną gyvulį, kuris dalija kanopą ir skelia nagą į dvi nagas, ir gromuliuoja tarp gyvulių, – tą valgysite.
7Tačiau iš gromuliuojančių ar iš dalijančių skeltas nagas, šitų nevalgysite: kupranugario, kiškio ir triušio; nes, nors jie gromuliuoja, bet nedalija nagos; todėl jie yra jums nešvarūs;
8ir kiaulės, nes, nors ji dalija kanopą, tačiau negromuliuoja, ji jums yra nešvari; nevalgykite jų mėsos nei nelieskite jų lavonų.
9Iš visko, kas yra vandenyse, valgykite šituos: viską, kas turi pelekus ir žvynus, valgykite;
10o kas neturi pelekų ir žvynų, to jums negalima valgyti; tai jums yra nešvaru.
11Visus švarius paukščius valgykite.
12Bet šitie yra tie, iš kurių nevalgykite: erelio, grifo, erelio žuvininko,
13sakalo, peslio ir maitvanagių pagal jų rūšis,
14jokių varnų pagal jų rūšis,
15pelėdos, naktinio vanago, gegutės, vanagų pagal jų rūšis,
16mažosios pelėdos, didžiosios pelėdos, gulbės,
17pelikano, jūrinio erelio, kormorano,
18gandro, garnių pagal jų rūšis, pempės ir šikšnosparnio.
19Ir visi ropojantys padarai, kurie skraido, jums yra nešvarūs: jie nebus valgomi.
20Bet visus švarius skrajūnus galite valgyti.
21Nevalgykite jokios dvėselienos; duok tai ateiviui, esančiam tavo vartuose, kad jis jos valgytų; arba gali ją parduoti svetimšaliui; nes tu esi šventa tauta VIEŠPAČIUI, savo Dievui. Nevirk ožiuko jo motinos piene.
22Tikrai paimk dešimtinę nuo viso savo sėklos prieaugio, kurį laukas atneša kasmet.
23Ir valgyk VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje, toje vietoje, kurią jis išsirinks savo vardui ten apgyvendinti, dešimtinę savo javų, savo vyno ir savo aliejaus, ir pirmagimius savo bandų bei savo kaimenių; kad mokytumeisi visuomet bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo.
24O jei kelias bus tau per ilgas, kad negalėsi jos atgabenti, arba jei per toli bus nuo tavęs ta vieta, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, išsirinks ten pastatyti savo vardą, kai VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tave palaiminęs;
25tuomet paversk ją pinigais ir surišk pinigus savo rankoje, ir eik į tą vietą, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, išsirinks;
26ir atiduok tuos pinigus už viską, ko geidžia tavo siela: už jaučius ar už avis, ar už vyną, ar už stiprų gėrimą, ar už viską, ko trokšta tavo siela; ir ten valgyk VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje, ir džiaukis tu ir tavo namiškiai,
27ir levitas, esantis tavo vartuose, – jo nepalik – nes jis neturi nei dalies, nei paveldo su tavimi.
28Trijų metų pabaigoje tais metais išnešk visą savo prieaugio dešimtinę ir atidėk ją savo vartuose;
29ir teateina levitas (nes jie neturi su tavimi nei dalies, nei paveldo), ir tavo vartuose esantis ateivis, našlaitis ir našlė, ir tevalgo ir pasisotina; kad VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimintų visuose tavo rankų darbuose, kuriuos tu darai“.