1„ Kiekvieniems septyneriems metams pasibaigus atlik atleidimą.
2O šitoks yra atleidimas: kiekvienas skolintojas, ką nors paskolinęs savo artimui, tai atleis; tenereikalauja jis to iš savo artimo ar iš savo brolio; nes tai vadinama VIEŠPATIES atleidimu.
3Iš svetimšalio gali tai išreikalauti; bet tai, kas tavo yra pas tavo brolį, tavo ranka atleis;
4nebent kai nebus tarp jūsų vargšų; nes VIEŠPATS tave didžiai laimins šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda paveldui, kad ją pasisavintum;
5jei tik atidžiai klausysi VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, kad laikytumeisi vykdydamas visus šiuos įsakymus, kuriuos tau įsakau šią dieną.
6Nes VIEŠPATS, tavo Dievas, laimina tave, kaip jis tau pažadėjo; tu skolinsi daugeliui tautų, bet pats nesiskolinsi; ir viešpatausi daugeliui tautų, bet tau jos neviešpataus.
7Jei tarp jūsų bus beturtis, vienas iš tavo brolių, vienuose iš tavo vartų, tavo šalyje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau duoda, tai neužkietink savo širdies nei neužgniaužk savo rankos savo beturčiui broliui;
8bet plačiai atverk jam savo ranką ir tikrai jam skolink pakankamai jo poreikiams tai, ko jam stinga.
9Saugokis, kad tavo nedoroje širdyje nebūtų minties, sakančios: ‘Čia pat septintieji metai, atleidimo metai’; ir tavo akis būtų pikta prieš tavo beturtį brolį, ir tu jam nieko neduotum; o jis šauksis VIEŠPATIES prieš tave, ir tau bus nuodėmė.
10Tikrai jam duok, ir teneliūdi tavo širdis, kai jam duodi, nes už tai VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimins visuose tavo darbuose ir visur, kur bepridėsi savo ranką.
11Nes beturčiai niekada nepradings iš šalies; todėl tau įsakau, sakydamas: ‘Plačiai atverk ranką savo broliui, savo beturčiui ir savo nepasiturinčiam savo šalyje’.
12Jei tau būtų parsidavęs tavo brolis, hebrajas ar hebrajė, ir tau tarnautų šešerius metus; tuomet septintaisiais metais paleisk jį nuo savęs į laisvę.
13O kai paleisi jį nuo savęs į laisvę, nepaleisk jo tuščiomis;
14dosniai aprūpink jį iš savo kaimenės, iš savo klojimo ir iš savo vyno spaustuvo; duok jam iš to, kuo VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tave palaiminęs.
15Ir atsimink, kad buvai vergas Egipto šalyje, o VIEŠPATS, tavo Dievas, atpirko tave: todėl šiandien tau tai įsakau.
16Ir bus, jei jis tau sakys: ‘Nenoriu iš tavęs išeiti’; dėl to, kad jis myli tave ir tavo namus, nes jam gerai pas tave;
17tuomet paimk ylą ir ja durk per jo ausį prie durų, ir jis bus tavo tarnas per amžius. Taip pat padaryk ir savo tarnaitei.
18Teneatrodo tau sunku, kai jį paleidi nuo savęs į laisvę; nes šešerius metus tau tarnaudamas jis buvo tau vertas dvigubo samdinio; o VIEŠPATS, tavo Dievas, tave laimins visame, ką tu darai.
19Visus pirmagimius patinus, gimusius iš tavo bandos ir iš tavo kaimenės, pašvęsk VIEŠPAČIUI, savo Dievui; nedirbk darbo su savo jaučių pirmagimiu nei nekirpk savo avių pirmagimio.
20Tu ir tavo namiškiai kasmet valgykite tai VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje, toje vietoje, kurią VIEŠPATS išsirinks.
21O jei būtų jame koks trūkumas, tartum būtų raišas ar aklas, ar turėtų kokį blogą trūkumą, neaukok to VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
22Valgyk jį savo vartuose; nešvarus asmuo jį valgys taip pat, kaip ir švarus, kaip stirną ir kaip elnią.
23Tik jo kraujo nevalgyk; išliek jį ant žemės kaip vandenį“.