1„Anuo metu VIEŠPATS man tarė: ‘Išsikalk dvi akmens plokštes, tokias kaip pirmosios, ir užlipk pas mane į kalną, ir pasidirbk medinę skrynią.
2O aš užrašysiu ant plokščių žodžius, kurie buvo pirmosiose plokštėse, kurias sudaužei, ir įdėk jas į skrynią’.
3Ir aš padariau iš šitimo medžio skrynią ir iškaliau dvi akmens plokštes, tokias kaip pirmosios, ir užlipau į kalną, turėdamas savo rankoje abi plokštes.
4Ir jis užrašė ant plokščių pagal pirmąjį raštą, dešimt įsakymų, kuriuos VIEŠPATS susirinkimo dieną jums kalbėjo kalne iš ugnies vidurio; ir VIEŠPATS man davė juos.
5Ir atsigręžęs aš nulipau nuo kalno ir įdėjau plokštes į skrynią, kurią buvau padaręs; ir ten jos yra, kaip man VIEŠPATS įsakė.
6Ir Izraelio vaikai leidosi kelionėn iš Jaakano vaikų Beroto į Moserą; ten mirė Aaronas ir ten jis buvo palaidotas; o jo sūnus Eleazaras tarnavo jo vietoje kunigo tarnystėje.
7Iš ten jie keliavo į Gudgodą; o iš Gudgodos į Jotbatą, vandenų upių šalį.
8Anuo metu VIEŠPATS išskyrė Levio gentį, kad nešiotų VIEŠPATIES Sandoros skrynią, kad stovėtų VIEŠPATIES akivaizdoje jam tarnauti ir laiminti jo vardu iki šios dienos.
9Todėl Levis neturi dalies nei paveldo su savo broliais: VIEŠPATS yra jo paveldas – pagal tai, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, jam pažadėjo.
10Ir aš stovėjau kalne, kaip pirmąjį kartą, keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų; ir VIEŠPATS išklausė mane ir anuo metu, ir VIEŠPATS nenorėjo tavęs sunaikinti.
11Ir VIEŠPATS man tarė: ‘Kelkis, leiskis į kelionę tautos priešakyje, kad jie įeitų ir pasisavintų šalį, kurią jų tėvams prisiekiau jiems duoti’.
12O dabar, Izraeli, ko VIEŠPATS, tavo Dievas, reikalauja iš tavęs, tai tik bijoti VIEŠPATIES, savo Dievo, vaikščioti visais jo keliais, jį mylėti ir tarnauti VIEŠPAČIUI, savo Dievui, visa savo širdimi ir visa savo siela,
13laikytis VIEŠPATIES įsakymų ir jo įstatų, kuriuos šią dieną tau įsakau tavo labui.
14Štai dangus ir dangų dangus yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, taip pat žemė ir visa, kas joje.
15VIEŠPATS tik gėrėjosi tavo tėvais, kad juos mylėtų, ir jis išrinko jų sėklą po jų, tai yra jus, virš visų tautų, kaip yra šią dieną.
16Todėl apipjaustykite savo širdies prieodę ir nebebūkite kietasprandžiai.
17Nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, yra dievų Dievas ir viešpačių Viešpats, didis Dievas, galingas ir baisus, kuris neatsižvelgia į asmenis nei neima užmokesčio;
18jis vykdo teismą našlaičių ir našlių, myli ateivį, duodamas jam maisto ir drabužį.
19Todėl mylėkite ateivį; nes jūs buvote ateiviai Egipto šalyje.
20Bijok VIEŠPATIES, savo Dievo; jam tarnauk ir prie jo prilipk, ir prisiek jo vardu.
21Jis yra tavo gyrius ir jis yra tavo Dievas, kuris tau padarė šitų didelių ir baisių dalykų, kuriuos matė tavo akys.
22Tavo tėvai su septyniasdešimčia asmenų nusileido į Egiptą; o dabar VIEŠPATS, tavo Dievas, yra padaręs tave tokia daugybe, kaip dangaus žvaigždės“.