Daniel 11
1 O Viešpatie, teisumas priklauso tau, bet mums – susigėdę veidai, kaip šią dieną; Judos žmonėms, Jeruzalės gyventojams ir visam Izraeliui, esantiems arti ir esantiems toli, visose šalyse, į kurias juos išvarei dėl jų nusižengimo, kuriuo jie nusižengė prieš tave.
2 O Viešpatie, mums priklauso susigėdęs veidas, mūsų karaliams, mūsų kunigaikščiams ir mūsų tėvams, nes mes nusidėjome prieš tave.
3 Viešpačiui, mūsų Dievui, priklauso gailestingumai ir atleidimai, nors mes maištavome prieš jį;
4 ir nepaklusome VIEŠPATIES, mūsų Dievo, balsui, kad vaikščiotume pagal jo įstatymus, kuriuos jis padėjo prieš mus per savo tarnus pranašus.
5 Taip, visas Izraelis nusižengė tavo įstatymui, pasitraukdami, kad nepaklustų tavo balsui; todėl ant mūsų išlietas prakeikimas ir priesaika, užrašyta Dievo tarno Mozės įstatyme, nes mes prieš jį nusidėjome.
6 Ir jis patvirtino savo žodžius, kuriuos kalbėjo prieš mus ir prieš mūsų teisėjus, kurie mus teisė, užleisdamas ant mūsų didelę nelaimę; nes po visu dangumi nėra atsitikę taip, kaip atsitiko Jeruzalei.
7 Kaip yra parašyta Mozės įstatyme, visa šita nelaimė užėjo ant mūsų; tačiau mes nemaldavome VIEŠPATIES, savo Dievo, akivaizdoje, kad nusigręžtume nuo savo neteisybių ir suprastume tavo tiesą.
8 Todėl VIEŠPATS budėjo prie nelaimės ir užleido ją ant mūsų; nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, yra teisus visuose savo darbuose, kuriuos jis daro; nes mes nepaklusome jo balsui.
9 O dabar, o Viešpatie, mūsų Dieve, kuris galinga ranka išvedei savo tautą iš Egipto šalies ir išgarsinai savo vardą, kaip šią dieną; mes nusidėjome, mes nedorai elgėmės.
10 O Viešpatie, pagal visą tavo teisumą, meldžiu tave, tegul tavo pyktis ir tavo įtūžis nusigręžia nuo tavo miesto Jeruzalės, tavo šventojo kalno; nes dėl mūsų nuodėmių ir dėl mūsų tėvų neteisybių Jeruzalė ir tavo tauta tapo priekaištu visiems mūsų aplinkiniams.
11 Taigi dabar, o mūsų Dieve, išgirsk savo tarno maldą bei prašymus ir nušvisk savo veidu į savo apleistą šventovę Viešpaties labui.
12 O mano Dieve, palenk savo ausį ir išgirsk; atverk savo akis ir pažvelk į mūsų dykvietes ir miestą, pavadintą tavo vardu; nes mes pateikiame prieš tave savo prašymus ne dėl savo teisumų, bet dėl didelių tavo gailestingumų.
13 O Viešpatie, išgirsk; o Viešpatie, atleisk; o Viešpatie, išklausyk ir veik; neatidėliok dėl savęs paties, o mano Dieve; nes tavo miestas ir tavo tauta vadinami tavo vardu“.
14 Ir man tebekalbant, besimeldžiant ir beišpažįstant savo nuodėmę bei mano tautos Izraelio nuodėmę, ir bepateikiant savo prašymą prieš VIEŠPATĮ, mano Dievą, dėl mano Dievo šventojo kalno;
15 taip, man bekalbant maldoje, vyras Gabrielius, kurį pradžioje buvau matęs regėjime, paskatintas greitai atskristi, palietė mane vakarinės aukos metu.
16 Jis man pranešė, kalbėjo su manimi ir tarė: „O Danieliau, dabar aš esu išėjęs tau duoti įgūdžių ir supratimo.
17 Tavo prašymų pradžioje išėjo įsakymas, ir aš atėjau tau pranešti; nes tu esi labai mylimas; todėl suprask tą dalyką ir apsvarstyk regėjimą.
18 Septyniasdešimt savaičių skirta tavo tautai ir tavo šventajam miestui, kad užbaigtų nusižengimą, padarytų galą nuodėmėms, atliktų sutaikymą už neteisybę, įvestų amžiną teisumą, užantspauduotų regėjimą bei pranašystę ir pateptų Švenčiausią.
19 Taigi žinok ir suprask, kad nuo įsakymo išėjimo atkurti ir statyti Jeruzalę, iki Kunigaikščio Mesijo bus septynios savaitės ir šešiasdešimt dvi savaitės; gatvė ir siena bus atstatyta, netgi neramiais laikais.
20 O po šešiasdešimt dviejų savaičių Mesijas bus iškirstas, bet ne dėl savęs; ir ateisiančio kunigaikščio tauta sunaikins miestą ir šventovę; ir to galas bus su potvyniu, ir iki karo pabaigos yra nulemti nusiaubimai.
21 Ir jis patvirtins sandorą su daugeliu vienai savaitei; o savaitės viduryje jis sustabdys auką bei aukojimą ir dėl bjaurysčių pasklidimo jis ją nusiaubs iki sunaikinimo, ir tas nulemtas dalykas bus išlietas ant nusiaubimo“.