1Ir Dovydas kalbėjo VIEŠPAČIUI šitos giesmės žodžius tą dieną, kai VIEŠPATS jį išgelbėjo iš visų jo priešų rankų ir iš Sauliaus rankų;
2ir jis tarė: „VIEŠPATS yra mano uola, mano tvirtovė ir mano gelbėtojas;
3mano uolos Dievas; juo pasitikėsiu; jis mano skydas ir mano išgelbėjimo ragas, mano aukštasis bokštas ir mano prieglobstis, mano gelbėtojas; tu mane gelbėji iš smurto.
4Šauksiuosi VIEŠPATIES, kuris vertas, kad būtų giriamas; taip aš būsiu išgelbėtas nuo savo priešų.
5Kai mane apsupo mirties bangos, bedievių upės išgąsdino mane;
6pragaro kančios apsupo mane; mirties pinklės pasitiko mane;
7savo sielvarte šaukiausi VIEŠPATIES ir savo Dievui šaukiau; ir jis išgirdo iš savo šventyklos mano balsą, ir mano šauksmas įėjo į jo ausis.
8Tada kratėsi ir drebėjo žemė; dangaus pamatai judėjo ir kratėsi, nes jis užsirūstino.
9Kilo dūmai iš jo šnervių, iš jo burnos rijo ugnis; nuo jos užsidegė anglys.
10Jis taip pat palenkė dangus ir nužengė; ir tamsa buvo po jo kojomis.
11Jis jojo ant cherubo ir skrido; ir jis matėsi ant vėjo sparnų.
12Tamsą jis padarė palapinėmis aplink save, tamsius vandenis ir tirštus dangaus debesis.
13Nuo spindesio jo priešakyje užsidegė ugnies anglys.
14Iš dangaus sugriaudė VIEŠPATS, ir Aukščiausiasis ištarė savo balsą.
15Jis išsiuntė strėles ir juos išsklaidė; žaibus, ir juos sutrikdė.
16Pasirodė jūros vagos, atsidengė pasaulio pamatai nuo VIEŠPATIES barimo, nuo jo šnervių kvapo pūtimo.
17Jis siuntė iš aukštybės, jis paėmė mane; jis ištraukė mane iš daugybės vandenų;
18jis mane išgelbėjo iš mano stipraus priešo, iš tų, kurie nekentė manęs; nes jie buvo man per stiprūs.
19Jie mane pasitiko mano nelaimės dieną; bet VIEŠPATS buvo mano atrama.
20Jis mane išvedė ir į plačią vietą; jis išvadavo mane, nes gėrėjosi manimi.
21VIEŠPATS man atlygino pagal mano teisumą; pagal mano rankų švarumą jis man atmokėjo.
22Nes aš laikiausi VIEŠPATIES kelių ir nedorai neatsitraukiau nuo savo Dievo.
23Nes visi jo teismai buvo mano priešakyje; ir nuo jo įstatų neatsitraukiau.
24Taip pat buvau tiesus prieš jį ir saugojausi nuo savo neteisybės.
25Todėl VIEŠPATS man atmokėjo pagal mano teisumą; pagal mano švarumą jo akyse.
26Gailestingam tu pasirodai gailestingas, tiesiam tu pasirodai tiesus.
27Tyram tu pasirodai tyras; o priešgyniam tu pasirodai nemalonus.
28Tu išgelbėsi suspaustuosius; bet tavo akys nukreiptos prieš išdidžiuosius, kad juos pažemintum.
29Nes tu esi mano žiburys, o VIEŠPATIE; ir VIEŠPATS nušvies mano tamsą.
30Nes su tavimi aš bėgau per pulką; su savo Dievu aš peršokau per sieną.
31O Dievas, jo kelias yra tobulas; VIEŠPATIES žodis yra išbandytas; jis yra skydas visiems, kurie juo pasitiki.
32Nes kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Ir kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
33Dievas yra mano stiprybė ir jėga; ir jis padaro mano kelią tobulą.
34Jis padaro mano kojas kaip stirnos; ir mane pastato ant mano aukštumų.
35Jis moko mano rankas kariauti; taip, kad plieninis lankas yra sulaužomas mano rankomis.
36Taip pat man davei ir savo išgelbėjimo skydą; ir tavo gerumas padarė mane didį.
37Tu praplatinai mano žingsnius po manimi; kad mano kojos nepaslystų.
38Aš vijausi savo priešus ir juos sunaikinau; ir nepasukau atgal, kol nebuvau jų išnaikinęs.
39Aš juos sunaikinau ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; taip, jie krito po mano kojomis.
40Nes tu apjuosei mane jėga mūšiui; pavergei po manimi tuos, kurie sukilo prieš mane.
41Taip pat man davei mano priešų sprandus, kad sunaikinčiau tuos, kurie nekenčia manęs.
42Jie ieškojo, tačiau nebuvo nei vieno, kad išgelbėtų, tai yra VIEŠPATIES, bet jis neatsiliepė jiems.
43Tada juos sutryniau smulkiai kaip žemės dulkes, kaip gatvės purvą juos sutrypiau, ir juos išsklaidžiau.
44Taip pat tu išvadavai mane iš mano tautos vaidijimųsi, tu išsaugojai mane, kad būčiau pagonių galva; tauta, kurios nepažinau, man tarnaus.
45Svetimšaliai man pasiduos; kai tik jie išgirs, jie paklus man.
46Svetimšaliai išblykš, ir jie bijos iš savo slaptų vietų.
47VIEŠPATS gyvas; tebūna palaiminta mano uola; tebūna išaukštintas mano išgelbėjimo uolos Dievas.
48Tai Dievas, kuris atkeršija už mane ir kuris pargriauna po manimi tautas,
49kuris mane išveda iš mano priešų; tu taip pat iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukilo prieš mane; tu mane išvadavai iš smurtininko.
50Todėl aš dėkosiu tau, o VIEŠPATIE, tarp pagonių ir giedosiu gyrių tavo vardui.
51Jis yra išgelbėjimo bokštas savo karaliui; ir parodo gailestingumą savo pateptajam – Dovydui ir jo sėklai per amžius“.