1Po to Dovydo dienomis buvo badas trejus metus, metai po metų; ir Dovydas klausė VIEŠPATIES. Ir VIEŠPATS atsakė: „ Tai dėl Sauliaus ir dėl jo kraugeriškų namų, nes jis žudė gibeoniečius“.
2Ir karalius pašaukė gibeoniečius ir jiems tarė (na, o gibeoniečiai nebuvo iš Izraelio vaikų, bet iš amoritų likučio; ir Izraelio vaikai buvo jiems prisiekę; o Saulius iš savo uolumo Izraelio ir Judos vaikams, siekė juos išžudyti);
3todėl Dovydas tarė gibeoniečiams: „Ką turiu jums padaryti, ir kuo galiu atlikti sutaikinimą, kad palaimintumėte VIEŠPATIES paveldą?“
4Ir gibeoniečiai jam tarė: „Mums nereikia nei sidabro, nei aukso iš Sauliaus nei iš jo namų; ir dėl mūsų nieko nežudyk Izraelyje“. Ir jis tarė: „Ką pasakysite, tai padarysiu dėl jūsų“.
5Ir jie atsakė karaliui: „Vyro, kuris mus ėdė ir kuris sumanė prieš mus, kad būtume išnaikinti, kad mūsų nebeliktų visose Izraelio ribose,
6tebūna duoti mums septyni vyrai iš jo sūnų, ir mes pakarsime juos VIEŠPAČIUI Gibėjoje Sauliaus, kurį VIEŠPATS išsirinko“. Ir karalius tarė: „Aš juos duosiu“.
7Bet karalius pagailėjo Sauliaus sūnaus Jonatano sūnaus Mefibošeto dėl VIEŠPATIES priesaikos, buvusios tarp jų, tarp Dovydo ir Sauliaus sūnaus Jonatano.
8Bet karalius paėmė du Ajos dukters Ricpos sūnus, kuriuos ji pagimdė Sauliui, Armonį ir Mefibošetą; ir penkis Sauliaus dukters Mikalės sūnus, kuriuos ji pagimdė meholiečio Barzilajo sūnui Adrieliui;
9ir jis juos atidavė į gibeoniečių rankas, ir jie juos pakorė ant kalvos VIEŠPATIES akivaizdoje; ir jie krito visi septyni drauge, ir buvo užmušti pjūties dienomis, pirmosiomis dienomis, miežių pjūties pradžioje.
10Ir Ajos duktė Ricpa paėmusi ašutinę pasitiesė ją ant uolos nuo pjūties pradžios iki tol, kol pasipylė ant jų vanduo iš dangaus, ir neleido nei oro paukščiams nusileisti ant jų dieną, nei lauko žvėrims naktį.
11Ir Dovydui buvo pranešta, ką padarė Ajos duktė Ricpa, Sauliaus sugulovė.
12Ir Dovydas nuėjęs paėmė Sauliaus kaulus ir jo sūnaus Jonatano kaulus iš Jabeš-Gileado žmonių, kurie juos buvo pavogę iš Bet-Šano gatvės, kur filistinai juos buvo pakorę, kai filistinai užmušė Saulių Gilbojoje;
13ir iš ten jis atgabeno aukštyn Sauliaus kaulus ir jo sūnaus Jonatano kaulus; ir jie surinko pakartųjų kaulus.
14Ir jie palaidojo Sauliaus bei jo sūnaus Jonatano kaulus Benjamino šalyje, Celoje, jo tėvo Kišo kape; ir jie įvykdė viską, ką karalius įsakė. Ir po to Dievas išklausė maldavimus už šalį.
15Be to, filistinai vėl kariavo prieš Izraelį; ir Dovydas nuėjo žemyn ir su juo jo tarnai, ir kovojo prieš filistinus; ir Dovydas nusilpo.
16Ir Išbi-Benobas, kuris buvo iš milžinų sūnų, kurio ietis svėrė tris šimtus vario šekelių svorio, kuris buvo prisijuosęs nauju kalaviju, ketino užmušti Dovydą.
17Bet Cerujos sūnus Abišajas jam pagelbėjo ir smogė filistinui, ir jį užmušė. Tada Dovydo vyrai jam prisiekė, sakydami: „Daugiau nebeisi su mumis į mūšį, kad neužgesintum Izraelio žiburio“.
18Ir po to įvyko, kad vėl buvo mūšis su filistinais Gobe; tada hušatitas Sibechajas užmušė Safą, kuris buvo iš milžinų sūnų.
19Ir vėl buvo mūšis su filistinais Gobe, kur betliejietis Jaare-Oregimo sūnus Elhananas užmušė gatiečio Galijoto brolį, kurio ieties kotas buvo kaip audėjų riestuvas.
20Ir dar buvo mūšis Gate, kur buvo aukšto ūgio vyras, kuris turėjo ant kiekvienos rankos po šešis pirštus ir ant kiekvienos kojos po šešis pirštus, dvidešimt keturis skaičiumi; jis irgi buvo gimęs milžinui.
21Ir kai jis metė iššūkį Izraeliui, jį užmušė Jonatanas, Dovydo brolio Šimio sūnus.
22Šitie keturi buvo gimę milžinui Gate ir krito nuo Dovydo rankos bei jo tarnų rankų.