1Jo dienomis atėjo aukštyn Babilono karalius Nebukadnecaras, ir Jehojakimas tapo jo tarnu trejus metus; po to jis atsigręžė ir sukilo prieš jį.
2Ir VIEŠPATS siuntė prieš jį chaldėjų būrius, sirų būrius, moabiečių būrius ir Amono vaikų būrius, ir siuntė juos prieš Judą, kad sunaikintų ją pagal VIEŠPATIES žodį, kurį jis kalbėjo per savo tarnus pranašus.
3Tikrai VIEŠPATIES įsakymu tai atsitiko Judai, kad pašalintų juos sau iš akių dėl Manaso nuodėmių, pagal visa tai, ką jis padarė;
4ir taip pat dėl nekalto kraujo, kurį jis išliejo; nes jis pripildė Jeruzalę nekalto kraujo; ko VIEŠPATS nenorėjo atleisti.
5Na, o kiti Jehojakimo darbai ir visa, ką jis darė, argi jie nėra užrašyti Judos karalių kronikų knygoje?
6Taigi Jehojakimas užmigo prie savo tėvų; o jo sūnus Jehojakinas karaliavo jo vietoje.
7Ir Egipto karalius daugiau nebeišėjo iš savo šalies; nes Babilono karalius buvo atėmęs viską, kas priklausė Egipto karaliui, nuo Egipto upės iki Eufrato upės.
8Jehojakinas buvo aštuoniolikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir tris mėnesius karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Nehušta, duktė Elnatano iš Jeruzalės.
9Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką darė jo tėvas.
10Tuo metu Babilono karaliaus Nebukadnecaro tarnai atėjo aukštyn prieš Jeruzalę, ir miestas buvo apgultas.
11Ir Babilono karalius Nebukadnecaras atėjo prieš miestą, ir jo tarnai jį apgulė.
12Ir Judos karalius Jehojakinas išėjo pas Babilono karalių, jis, jo motina, jo tarnai, jo kunigaikščiai ir jo pareigūnai; ir Babilono karalius jį paėmė aštuntaisiais savo karaliavimo metais.
13Ir jis išgabeno iš ten visus VIEŠPATIES namų lobius bei karaliaus namų lobius ir sukapojo į gabalus visus auksinius indus, kuriuos Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs VIEŠPATIES šventykloje, kaip VIEŠPATS buvo sakęs.
14Ir jis išvedė visą Jeruzalę, visus kunigaikščius ir visus narsius galiūnus – dešimt tūkstančių belaisvių, ir visus amatininkus bei kalvius; nieko neliko, tik vargingiausi iš šalies tautos.
15Ir jis išvedė į Babiloną Jehojakiną, karaliaus motiną, karaliaus žmonas, jo pareigūnus ir šalies galinguosius, šituos jis išvedė iš Jeruzalės nelaisvėn į Babiloną.
16Ir visus galingus vyrus – septynis tūkstančius, ir tūkstantį amatininkų bei kalvių, visus stiprius, tinkamus karui, būtent juos Babilono karalius išvedė nelaisvėn į Babiloną.
17Ir Babilono karalius paskyrė jo vietoje karaliumi jo tėvo brolį Mataniją, ir jo vardą pakeitė Zedekiju.
18Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Hamutala, duktė Jeremijo iš Libnos.
19Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką buvo daręs Jehojakimas.
20Nes dėl VIEŠPATIES pykčio tai atsitiko Jeruzalėje ir Judoje, kol jis juos išmetė iš savo akivaizdos, kad Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.