1Ir karalius pasiuntė, ir jie sukvietė pas jį visus Judos ir Jeruzalės vyresniuosius.
2Ir karalius nuėjo aukštyn į VIEŠPATIES namus ir su juo visi Judos žmonės bei visi Jeruzalės gyventojai, kunigai ir pranašai, ir visa tauta, tiek maži, tiek dideli; ir jis perskaitė jiems į ausis visus žodžius sandoros knygos, atrastos VIEŠPATIES namuose.
3Ir karalius, atsistojęs prie stulpo, sudarė sandorą VIEŠPATIES akivaizdoje, vaikščioti paskui VIEŠPATĮ ir laikytis jo įsakymų, jo liudijimų ir jo įstatų visa jų širdimi bei visa jų siela, vykdyti šitos sandoros žodžius, užrašytus šitoje knygoje. Ir visa tauta įstojo į sandorą.
4Ir karalius įsakė aukščiausiajam kunigui Hilkijui, antrosios eilės kunigams ir durų sargams išnešti iš VIEŠPATIES šventyklos visus reikmenis, padarytus Baalui ir giraitei bei visai dangaus kariuomenei; ir jis juos sudegino už Jeruzalės, Kidrono laukuose, o jų pelenus nugabeno į Bet-Elį.
5Ir jis išnaikino stabmeldiškus kunigus, kuriuos Judos karaliai buvo paskyrę smilkalams deginti aukštumose, Judos miestuose ir Jeruzalės apylinkėse; taip pat tuos, kurie degino smilkalus Baalui, saulei, mėnuliui, planetoms ir visai dangaus kariuomenei.
6Ir jis išnešė giraitę iš VIEŠPATIES namų už Jeruzalės prie Kidrono upelio ir ją sudegino prie Kidrono upelio, susmulkino ją į miltus ir išbarstė jos miltus ant tautos vaikų kapų.
7Ir jis nugriovė sodomitų namus, buvusius prie VIEŠPATIES namų, kur moterys ausdavo užuolaidas giraitei.
8Ir jis išvedė visus kunigus iš Judos miestų ir išniekino aukštumas, kuriose kunigai degino smilkalus, nuo Gebos iki Beer-Šebos, ir nugriovė vartų aukštumas, buvusias prie miesto valdytojo Jozuės vartų įėjimo, miesto vartų kairėje.
9Tačiau aukštumų kunigai neateidavo aukštyn prie VIEŠPATIES aukuro Jeruzalėje, bet jie valgė neraugintos duonos tarp savo brolių.
10Ir jis išniekino Tofetą, esantį Hinomo vaikų slėnyje, idant niekas nevestų savo sūnaus ar savo dukters per ugnį Molechui.
11Ir jis pašalino žirgus, kuriuos Judos karaliai buvo davę saulei, prie VIEŠPATIES namų įėjimo, prie rūmininko Natan-Melecho kambario, buvusio priemiestyje, ir sudegino saulės vežimus ugnimi.
12O aukurus, buvusius ant Ahazo aukštutinio kambario stogo, kuriuos buvo padarę Judos karaliai, ir aukurus, kuriuos Manasas buvo padaręs abiejuose VIEŠPATIES namų kiemuose, karalius nugriovė ir juos iš ten sutrupinęs subėrė jų dulkes į Kidrono upelį.
13Ir karalius išniekino aukštumas, buvusias prieš Jeruzalę, kurios buvo Sugedimo kalno dešinėje, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo pastatęs sidoniečių bjaurybei Astoretei, moabiečių bjaurybei Kemošui ir Amono vaikų bjaurybei Milkomui.
14Ir jis sutrupino atvaizdus, iškirto giraites ir jų vietas pripildė žmonių kaulais.
15Taip pat aukurą, buvusį Bet-Elyje, ir aukštumą, kurią buvo padaręs Nebato sūnus Jeroboamas, kuris skatino Izraelį nusidėti, tiek tą aukurą, tiek aukštumą jis nugriovė ir sudegino aukštumą, sutrypė ją į miltus ir sudegino giraitę.
16Ir pasisukęs Jozijas pamatė kapus, kurie buvo ten, kalne, ir pasiuntė, išėmė kaulus iš kapų, sudegino juos ant aukuro ir išniekino jį pagal VIEŠPATIES žodį, kurį paskelbė Dievo vyras, paskelbdamas šiuos žodžius.
17Tada jis tarė: „Kokia tai antraštė, kurią aš matau?“ Ir miesto žmonės jam pasakė: „Tai kapas Dievo vyro, kuris atėjo iš Judos ir paskelbė šituos dalykus, kuriuos tu įvykdei prieš Bet-Elio aukurą“.
18Ir jis tarė: „Palikite jį; niekas tenejudina jo kaulų“. Taip jie paliko jo kaulus drauge su kaulais to pranašo, kuris buvo atėjęs iš Samarijos.
19Jozijas taip pat pašalino ir visus aukštumų namus, buvusius Samarijos miestuose, kuriuos buvo padarę Izraelio karaliai, kad kurstytų VIEŠPATIES pyktį, ir jiems padarė pagal visus tuos darbus, kuriuos buvo padaręs Bet-Elyje.
20Ir jis išžudė visus aukštumų kunigus, buvusius ten, ant aukurų, ir sudegino ant jų žmonių kaulus, ir sugrįžo į Jeruzalę.
21Ir karalius įsakė visai tautai, sakydamas: „Švęskite Perėjimą VIEŠPAČIUI, savo Dievui, kaip yra parašyta šitos sandoros knygoje“.
22Tikrai tokio Perėjimo nebuvo švęsta nei nuo dienų teisėjų, kurie teisė Izraelį, nei per visas Izraelio karalių, nei per Judos karalių dienas;
23bet aštuonioliktais karaliaus Jozijo metais, kuriais buvo švenčiamas šis Perėjimas VIEŠPAČIUI Jeruzalėje.
24Be to, Jozijas pašalino užsiiminėjančius namų dvasiomis, magus, atvaizdus, stabus ir visas bjaurystes, pamatytas Judos šalyje ir Jeruzalėje, kad įvykdytų įstatymo žodžius, užrašytus knygoje, kurią kunigas Hilkijas rado VIEŠPATIES namuose.
25Pirma jo nebuvo jam lygaus karaliaus, kuris atsigręžtų į VIEŠPATĮ visa savo širdimi, visa savo siela ir visa savo galybe, pagal visą Mozės įstatymą; ir po jo nebeiškilo tokio kaip jis.
26Tačiau VIEŠPATS nenusigręžė nuo piktumo savo didelės rūstybės, kuria jo pyktis buvo užsidegęs prieš Judą dėl visų kurstymų, kuriais jį kurstė Manasas.
27Ir VIEŠPATS pasakė: „Judą taip pat pašalinsiu sau iš akių, kaip pašalinau Izraelį, ir atmesiu šitą miestą Jeruzalę, kurį esu išsirinkęs, ir tuos namus, apie kuriuos pasakiau: ‘Ten bus mano vardas’“.
28Na, o kiti Jozijo darbai ir visa, ką jis darė, argi jie nėra užrašyti Judos karalių kronikų knygoje?
29Jo dienomis faraonas-Nechojas, Egipto karalius, ėjo aukštyn prieš Asirijos karalių iki Eufrato upės; ir karalius Jozijas ėjo prieš jį; ir jis nužudė jį Megide, kai jį pamatė.
30Ir jo tarnai vežė jį vežime mirusį iš Megido ir, pargabenę į Jeruzalę, jį palaidojo jo kape. O šalies tauta, paėmę Jozijo sūnų Jehoachazą, patepė jį ir padarė jį karaliumi jo tėvo vietoje.
31Jehoachazas buvo dvidešimt trejų metų, kai pradėjo karaliauti; ir tris mėnesius karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Hamutala, duktė Jeremijo iš Libnos.
32Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse pagal visa tai, ką buvo darę jo tėvai.
33Ir faraonas-Nechojas jį surišo Ribloje, Hamato šalyje, kad jis nekaraliautų Jeruzalėje; ir uždėjo šaliai šimto talentų sidabro ir talento aukso duoklę.
34Ir faraonas-Nechojas padarė karaliumi Jozijo sūnų Eljakimą jo tėvo Jozijo vietoje ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą, o Jehoachazą pašalino; ir jis atėjo į Egiptą ir ten mirė.
35Ir Jehojakimas davė sidabrą ir auksą faraonui; bet jis apmokesdino šalį, kad duotų pinigus pagal faraono įsakymą; jis pareikalavo sidabro ir aukso iš šalies tautos, iš kiekvieno pagal jo mokestį, kad tai duotų faraonui-Nechojui.
36Jehojakimas buvo dvidešimt penkerių metų, kai pradėjo karaliauti; ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Zebida, duktė Pedajo iš Rumos.
37Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką darė jo tėvai.