1Dvidešimt trečiaisiais Joašo, sūnaus Ahazijo – Judos karaliaus, metais Jehuvo sūnus Jehoachazas pradėjo karaliauti Izraeliui Samarijoje, ir karaliavo septyniolika metų.
2Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse ir sekė nuodėmėmis Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris skatino Izraelį nusidėti; jis neatsitraukė nuo jų.
3Ir VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš Izraelį, ir jis atidavė juos į Sirijos karaliaus Hazaelio rankas ir Hazaelio sūnaus Ben-Hadado rankas per visas jų dienas.
4Ir Jehoachazas maldavo VIEŠPATĮ, ir VIEŠPATS jį išklausė; nes jis matė Izraelio priespaudą, nes Sirijos karalius juos engė
5(ir VIEŠPATS davė Izraeliui gelbėtoją, kad jie išėjo iš po sirų rankos; ir Izraelio vaikai gyveno savo palapinėse, kaip anksčiau.
6Tačiau jie neatsitraukė nuo nuodėmių namų Jeroboamo, kuris skatino Izraelį nusidėti, bet vaikščiojo jose; taip pat ir giraitė išliko Samarijoje).
7Ir jis nepaliko Jehoachazui iš tautos nieko, o tik penkiasdešimt raitelių, dešimt vežimų ir dešimt tūkstančių pėstininkų; nes Sirijos karalius buvo juos sunaikinęs ir padaręs juos kaip dulkes per kūlimą.
8Na, o kiti Jehoachazo darbai, visa, ką jis padarė, ir jo galybė, argi jie nėra užrašyti Izraelio karalių kronikų knygoje?
9Ir Jehoachazas užmigo prie savo tėvų; ir jį palaidojo Samarijoje; o jo sūnus Joašas karaliavo jo vietoje.
10Trisdešimt septintaisiais Judos karaliaus Joašo metais Jehoachazo sūnus Jehoašas pradėjo karaliauti Izraeliui Samarijoje, ir karaliavo šešiolika metų.
11Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse; jis neatsitraukė nuo visų nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris skatino Izraelį nusidėti; bet jis vaikščiojo jose.
12O kiti Joašo darbai ir visa, ką jis darė, ir jo galybė, kuria jis kovojo prieš Judos karalių Amaciją, argi jie nėra užrašyti Izraelio karalių kronikų knygoje?
13Ir Joašas užmigo prie savo tėvų; o Jeroboamas atsisėdo į jo sostą; ir Joašas buvo palaidotas Samarijoje prie Izraelio karalių.
14Na, o Eliša susirgo savo liga, nuo kurios jis mirė. Ir pas jį atėjo žemyn Izraelio karalius Joašas ir verkdamas virš jo veido, tarė: „O mano tėve, mano tėve, Izraelio vežimai ir jo raiteliai!“
15Ir Eliša jam tarė: „Paimk lanką ir strėlių“. Ir jis paėmė jam lanką ir strėlių.
16Ir jis tarė Izraelio karaliui: „Uždėk savo ranką ant lanko“. Ir jis uždėjo savo ranką ant jo; o Eliša uždėjo savo rankas ant karaliaus rankų.
17Ir jis tarė: „Atidaryk langą į rytus“. Ir jis atidarė. Tada Eliša tarė: „Šauk“. Ir jis šovė. Ir jis tarė: „VIEŠPATIES išvadavimo strėlė, išvadavimo iš Sirijos strėlė; nes tu sumuši sirus Afeke, kol juos sunaikinsi“.
18Ir jis tarė: „Paimk strėles“. Ir jis paėmė. Ir jis tarė Izraelio karaliui: „Suduok į žemę“. Ir jis sudavė tris kartus ir sustojo.
19Ir Dievo vyras užsirūstino ant jo ir tarė: „Reikėjo suduoti penkis ar šešis kartus; tada būtum sumušęs Siriją, kol ją būtum sunaikinęs; o dabar tik triskart sumuši Siriją“.
20Ir Eliša mirė, ir jį palaidojo. Ir moabiečių pulkai įsiveržė į šalį metų pradžioje.
21Ir jiems laidojant vyrą atsitiko, kad štai jie pamatė vyrų pulką; ir jie įmetė tą vyrą į Elišos kapą; o kai tas vyras nusileidęs palietė Elišos kaulus, jis atgijo ir atsistojo ant kojų.
22Bet Sirijos karalius Hazaelis engė Izraelį per visas Jehoachazo dienas.
23Ir VIEŠPATS buvo jiems maloningas, gailėjosi jų ir atsižvelgė į juos dėl savo sandoros su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu, ir nenorėjo jų sunaikinti, ir jų dar neatmetė nuo savo veido.
24Taigi mirė Sirijos karalius Hazaelis; o jo sūnus Ben-Hadadas karaliavo jo vietoje.
25Ir Jehoachazo sūnus Jehoašas atsiėmė iš Hazaelio sūnaus Ben-Hadado rankos miestus, kuriuos jis karu buvo atėmęs iš jo tėvo Jehoachazo rankos. Tris kartus Joašas jį sumušė ir atgavo Izraelio miestus.