1Septintaisiais Jehuvo metais Jehoašas pradėjo karaliauti; ir keturiasdešimt metų karaliavo Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Cibija iš Beer-Šebos.
2Ir Jehoašas darė tai, kas buvo teisinga VIEŠPATIES akyse per visas savo dienas, kuriose jį mokė kunigas Jehojada.
3Bet aukštumos nebuvo pašalintos; tauta tebeaukojo ir tebedegino smilkalus aukštumose.
4Ir Jehoašas tarė kunigams: „Visus pašvęstų dalykų pinigus, atnešamus į VIEŠPATIES namus, būtent pinigus kiekvieno, praeinančiojo atsiskaitymą, pinigus, kuriais įvertinami asmenys, ir visus pinigus, ateinančius kiekvienam į širdį, kad atneštų į VIEŠPATIES namus,
5tegul juos pasiima kunigai, kiekvienas iš savo pažįstamų; ir jie teužtaiso namų spragas, kur tik atsiras kokia spraga“.
6Bet buvo taip, kad dvidešimt trečiaisiais karaliaus Jehoašo metais kunigai nebuvo užtaisę namų spragų.
7Tada karalius Jehoašas, pašaukęs kunigą Jehojadą ir kitus kunigus, jiems tarė: „Kodėl jūs neužtaisote namų spragų? Taigi dabar nebeimkite pinigų iš savo pažįstamų, bet atiduokite juos namų spragoms“.
8Ir kunigai sutiko nebeimti pinigų iš tautos ir netaisyti namų spragų.
9Bet kunigas Jehojada paėmė skrynią, išgręžė jos dangtyje skylę ir padėjo ją šalia aukuro, dešinėje pusėje, kur įeinama į VIEŠPATIES namus; o kunigai, kurie saugojo duris, įdėdavo į ją visus pinigus, atneštus į VIEŠPATIES namus.
10Ir jiems pamačius, kad skrynioje buvo daug pinigų, ateidavo aukštyn karaliaus raštininkas ir aukščiausiasis kunigas; ir jie sudėdavo į maišus ir suskaičiuodavo pinigus, rastus VIEŠPATIES namuose.
11Ir jie paduodavo suskaičiuotus pinigus į rankas tų, kurie atlikdavo darbą, kurie prižiūrėdavo VIEŠPATIES namus; o jie juos išleisdavo dailidėms ir statytojams, dirbantiems VIEŠPATIES namuose,
12mūrininkams ir akmens tašytojams, ir medienai bei tašytiems akmenims pirkti, kad užtaisytų VIEŠPATIES namų spragas, ir visoms namų taisymo išlaidoms.
13Tačiau sidabrinės taurės, gnybtuvai, dubenys, trimitai, bet kokie auksiniai ar sidabriniai indai nebuvo daromi VIEŠPATIES namams iš pinigų, atnešamų į VIEŠPATIES namus;
14bet juos davė darbininkams, ir už juos taisė VIEŠPATIES namus.
15Be to, jie neatsiskaitinėdavo su vyrais, į kurių rankas atiduodavo pinigus, kad būtų paduoti darbininkams; nes jie elgėsi ištikimai.
16Nusižengimo pinigai ir nuodėmės pinigai nebūdavo atnešami į VIEŠPATIES namus: jie buvo kunigų.
17Tada Sirijos karalius Hazaelis ėjo aukštyn ir kovojo prieš Gatą, ir jį paėmė; ir Hazaelis nukreipė savo veidą eiti aukštyn į Jeruzalę.
18Ir Judos karalius Jehoašas, paėmė visus pašvęstus dalykus, kuriuos buvo pašventę jo tėvai Jehozapatas, Jehoramas ir Ahazijas, Judos karaliai, ir savo paties pašvęstus dalykus ir visą auksą, rastą VIEŠPATIES namų ižduose ir karaliaus namuose, ir nusiuntė tai Sirijos karaliui Hazaeliui; ir jis pasitraukė nuo Jeruzalės.
19O kiti Joašo darbai ir visa, ką jis darė, argi jie nėra surašyti Judos karalių kronikų knygoje?
20Ir jo tarnai pakilę surengė sąmokslą ir užmušė Joašą namuose Milojo, kuris nusileidžia į Silą.
21Nes Šimato sūnus Jozacharas ir Šomero sūnus Jehozabadas, jo tarnai, jį sumušė, ir jis mirė; ir jį palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste; o jo sūnus Amacijas karaliavo jo vietoje.