1Manasas buvo dvylikos metų, kai pradėjo karaliauti, ir penkiasdešimt penkerius metus karaliavo Jeruzalėje;
2bet darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, panašiai į bjaurystes pagonių, kuriuos VIEŠPATS buvo išvaręs iš Izraelio vaikų akivaizdos.
3Nes jis atstatė aukštumas, kurias jo tėvas Chezekijas buvo nugriovęs, pastatė aukurų Baalams, padarė giraičių, garbino visą dangaus kariuomenę ir jiems tarnavo.
4Taip pat jis pastatė aukurų VIEŠPATIES namuose, apie kuriuos VIEŠPATS buvo pasakęs: „Jeruzalėje mano vardas bus per amžius“.
5Jis pastatė aukurų visai dangaus kariuomenei dviejuose VIEŠPATIES namų kiemuose.
6Ir jis padarė, kad jo vaikai eitų per ugnį Hinomo sūnaus slėnyje; taip pat jis laikėsi laikų, užsiiminėjo kerais, užsiiminėjo raganavimu, užsiiminėjo namų dvasiomis bei magais; jis darė daug pikto VIEŠPATIES akyse jo pykčio kurstymui.
7Jis pastatė drožtą atvaizdą, stabą, kurį buvo padaręs, Dievo namuose, apie kuriuos Dievas buvo pasakęs Dovydui ir jo sūnui Saliamonui: „Šituose namuose ir Jeruzalėje, kurią išrinkau iš visų Izraelio genčių, aš amžiams pastatysiu savo vardą;
8ir nebepašalinsiu Izraelio kojos nuo tos šalies, kurią paskyriau jūsų tėvams; idant jie žiūrėtų, kad vykdytų viską, ką esu jiems įsakęs, pagal visą įstatymą, įstatus ir potvarkius per Mozės ranką“.
9Taigi Manasas skatino Judą ir Jeruzalės gyventojus klysti ir elgtis blogiau už pagonis, kuriuos VIEŠPATS buvo išnaikinęs Izraelio vaikų akivaizdoje.
10Ir VIEŠPATS kalbėjo Manasui ir jo tautai; bet jie neklausė.
11Todėl VIEŠPATS atvedė ant jų Asirijos karaliaus kariuomenės vadus, kurie sugavo Manasą tarp erškėčių, sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė į Babiloną.
12Ir būdamas suspaudime jis maldavo VIEŠPATIES, savo Dievo, ir labai nusižemino prieš savo tėvų Dievą,
13ir meldėsi jam; ir jis davėsi jo išmeldžiamas ir išklausė jo prašymą, ir jį parvedė į Jeruzalę, į jo karalystę. Tada Manasas suprato, kad VIEŠPATS yra Dievas.
14Na, o po to jis pastatė sieną Dovydo miesto išorėje, Gihono vakarinėje pusėje, slėnyje, iki įėjimo į Žuvų vartus, darydamas lanką aplink Ofelį, ir ją iškėlė labai aukštą, ir pastatė karo vadus visuose aptvertuose Judos miestuose.
15Ir jis pašalino svetimus dievus ir stabą iš VIEŠPATIES namų bei visus aukurus, kuriuos jis buvo pastatęs ant VIEŠPATIES namų kalno ir Jeruzalėje, ir išmetė juos iš miesto.
16Ir jis sutaisė VIEŠPATIES aukurą ir aukojo ant jo taikos aukas bei padėkos aukas, ir įsakė Judai tarnauti VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui.
17Tačiau tauta vis dar aukojo aukštumose, bet vien tik VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
18Na, o kiti Manaso darbai, jo malda savo Dievui ir žodžiai regėtojų, kurie jam kalbėjo VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardu, štai jie užrašyti Izraelio karalių knygoje.
19Taip pat jo malda ir kaip Dievas davėsi jo išmeldžiamas, ir visa jo nuodėmė, ir jo nusižengimas, ir vietos, kuriose jis prieš savo nusižeminimą pastatė aukštumas ir pastatė giraites bei raižytus atvaizdus; štai jie užrašyti tarp regėtojų pasakymų.
20Taigi Manasas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo jo namuose; o jo sūnus Amonas karaliavo jo vietoje.
21Amonas buvo dvidešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir dvejus metus karaliavo Jeruzalėje.
22Bet jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, kaip darė jo tėvas Manasas; nes Amonas aukojo visiems drožtiems atvaizdams, kuriuos buvo padaręs jo tėvas Manasas, ir jiems tarnavo;
23ir nenusižemino VIEŠPATIES akivaizdoje, kaip nusižemino jo tėvas Manasas; bet Amonas nusižengė vis labiau ir labiau.
24Ir jo tarnai surengė prieš jį sąmokslą ir užmušė jį jo namuose.
25Bet šalies tauta užmušė visus tuos, kurie buvo surengę sąmokslą prieš karalių Amoną; ir šalies tauta padarė karaliumi jo sūnų Joziją jo vietoje.