1Po šitų dalykų ir jų įtvirtinimo, atėjo Asirijos karalius Sancheribas ir įėjo į Judą, ir stovyklavo prieš aptvertus miestus, ir manė juos sau užkariauti.
2Ir Chezekijas pamatęs, kad Sancheribas buvo atėjęs ir ketino kovoti prieš Jeruzalę,
3tarėsi su savo kunigaikščiais ir savo galiūnais, kad užkimštų už miesto esančių šaltinių vandenis; ir jie jam padėjo.
4Taigi susirinko daug liaudies, kurie užkimšo visus šaltinius ir per šalies vidurį tekantį upelį, sakydami: „Kodėl atėję Asirijos karaliai turėtų rasti daug vandens?“
5Taip pat jis sustiprėjo ir pastatė visą sugriautą sieną, pakėlė ją iki bokštų, o lauko pusėje – kitą sieną ir suremontavo Miloją Dovydo mieste, ir padarė gausybę iečių bei skydų.
6Jis paskyrė tautai karo vadus ir, surinkęs juos pas save į miesto vartų gatvę, kalbėjo jiems paguodžiančiai, sakydamas:
7„Būkite stiprūs ir drąsūs, nebijokite ir nebūkite nerimastingi dėl Asirijos karaliaus ir visos su juo esančios daugybės; nes su mumis yra daugiau negu su juo:
8su juo yra kūno ranka; bet su mumis yra VIEŠPATS, mūsų Dievas, kad mums padėtų ir kovotų mūsų kovas“. Ir tauta pasirėmė Judos karaliaus Chezekijo žodžiais.
9Po to Asirijos karalius Sancheribas pasiuntė savo tarnus į Jeruzalę (bet jis pats apgulė Lachišą ir su juo visa jo jėga) pas Judos karalių Chezekiją ir pas visą Judą, esančią Jeruzalėje, sakydamas:
10„Taip sako Asirijos karalius Sancheribas: ‘Kuo jūs pasitikite, kad pasiliekate apgultyje Jeruzalėje?
11Argi ne Chezekijas įtikinėja jus atsiduoti mirčiai nuo bado ir troškulio, sakydamas: „VIEŠPATS, mūsų Dievas, mus išgelbės iš Asirijos karaliaus rankų?“
12Argi ne tas pats Chezekijas pašalino jo aukštumas bei jo aukurus ir įsakė Judai bei Jeruzalei, sakydamas: „Garbinkite prieš vieną aukurą ir ant jo smilkykite?“
13Argi nežinote, ką aš ir mano tėvai padarėme visoms kitų šalių tautoms? Ar tų šalių tautų dievai kaip nors galėjo išgelbėti savo šalis iš mano rankos?
14Kuris tarp visų dievų tų tautų, kurias mano tėvai visiškai sunaikino, galėjo išgelbėti savo tautą iš mano rankos, kad jūsų Dievas galėtų jus išgelbėti iš mano rankos?
15Taigi dabar tegul Chezekijas šiame dalyke jūsų neapgaudinėja ir neįtikinėja, nei netikėkite juo; nes joks bet kurios tautos ar karalystės dievas negalėjo išgelbėti savo tautos iš mano rankos ir iš mano tėvų rankos; tai kaip juo labiau jūsų Dievas neišgelbės jūsų iš mano rankos?’“.
16Ir dar daugiau jo tarnai kalbėjo prieš VIEŠPATĮ Dievą ir prieš jo tarną Chezekiją.
17Jis taip pat parašė laiškus, keikti VIEŠPATĮ, Izraelio Dievą, ir prieš jį kalbėti, sakant: „Kaip kitų šalių tautų dievai neišgelbėjo savo tautų iš mano rankos, taip ir Chezekijo Dievas neišgelbės savo tautos iš mano rankos“.
18Tada jie garsiu balsu šaukė žydų kalba Jeruzalės tautai, esančiai ant sienos, kad juos įbaugintų ir sudrumstų; kad jie galėtų paimti miestą.
19Ir jie kalbėjo prieš Jeruzalės Dievą kaip prieš žemės tautų dievus, kurie yra žmogaus rankų darbas.
20Dėl to karalius Chezekijas ir pranašas Izaijas, Amoco sūnus, meldėsi ir šaukė į dangų.
21Ir VIEŠPATS pasiuntė angelą, kuris iškirto visus narsius galiūnus, vadovus ir vadus Asirijos karaliaus stovykloje. Taip jis grįžo susigėdusiu veidu į savo šalį. Ir jam įėjus į savo dievo namus, tie, kurie buvo kilę iš jo vidurių, užmušė jį ten kalaviju.
22Taip VIEŠPATS išgelbėjo Chezekiją ir Jeruzalės gyventojus iš Asirijos karaliaus Sancheribo rankos ir iš visų kitų rankos, ir vedė juos iš visų pusių.
23Ir daugelis nešė dovanas VIEŠPAČIUI į Jeruzalę ir dovanas Judos karaliui Chezekijui; taip, kad nuo to laiko jis buvo išaukštintas visų tautų akyse.
24Tomis dienomis Chezekijas mirtinai susirgo ir meldėsi VIEŠPAČIUI; ir jis jam kalbėjo ir jam davė ženklą.
25Bet Chezekijas neatsilygino pagal jam padarytą geradarystę; nes jo širdis pasididžiavo; todėl rūstybė buvo ant jo ir ant Judos bei Jeruzalės.
26Tačiau Chezekijas nusižemino dėl savo širdies išdidumo, jis pats ir Jeruzalės gyventojai, taip, kad VIEŠPATIES rūstybė neatėjo ant jų Chezekijo dienomis.
27Ir Chezekijas turėjo nepaprastai daug turtų bei garbės; ir jis pasidarė lobynų sidabrui, auksui, brangiems akmenims, kvepalams, skydams ir visokioms geistinoms brangenybėms;
28taip pat sandėlių javų, vyno ir aliejaus prieaugiui; ir tvartų visokiems gyvuliams ir aptvarų kaimenėms.
29Be to jis parūpino sau miestų, ir gausią kaimenių ir bandų nuosavybę; nes Dievas jam davė labai daug turto.
30Taip pat šitas Chezekijas užkimšo aukštutinį Gihono vandentakį ir nuvedė jį tiesiai žemyn į vakarinę Dovydo miesto pusę. Ir Chezekijas klestėjo visuose savo darbuose.
31Tačiau dėl Babilono kunigaikščių pasiuntinių, jų atsiųstų pas jį teirautis dėl stebuklo, įvykusio šalyje, šiuo atveju Dievas jį paliko, kad išmėgintų jį, kad sužinotų viską, kas buvo jo širdyje.
32Na, o kiti Chezekijo darbai ir jo gerumas, štai jie surašyti pranašo Izaijo, Amoco sūnaus, regėjime bei Judos ir Izraelio karalių knygoje.
33Ir Chezekijas užmigo prie savo tėvų, ir jį palaidojo geriausiame iš Dovydo sūnų kapų; ir jam mirus visa Juda ir Jeruzalės gyventojai jį pagerbė. O jo sūnus Manasas karaliavo jo vietoje.