1Na, o Jehozapatas užmigo prie savo tėvų ir buvo palaidotas prie savo tėvų Dovydo mieste. O jo sūnus Jehoramas karaliavo jo vietoje.
2Jis turėjo brolių, Jehozapato sūnų: Azariją, Jehielį, Zachariją, Azariją, Mykolą ir Šefatiją; visi šitie buvo Judos karaliaus Jehozapato sūnūs.
3Jų tėvas jiems davė didelių sidabro, aukso ir brangių daiktų dovanų su aptvertais miestais Judoje; bet karalystę jis davė Jehoramui; nes jis buvo pirmagimis.
4Na, o kai Jehoramas buvo pakilęs į savo tėvo karalystę, jis sustiprėjo ir išžudė kalaviju visus savo brolius ir kai kuriuos iš Izraelio kunigaikščių.
5Jehoramas buvo trisdešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje.
6Ir jis vaikščiojo Izraelio karalių keliu, kaip darė Ahabo namai; nes Ahabo duktė buvo jo žmona; ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse.
7Tačiau VIEŠPATS nenorėjo sunaikinti Dovydo namų dėl sandoros, kurią jis buvo sudaręs su Dovydu, ir kaip buvo žadėjęs duoti žiburį jam ir jo sūnums per amžius.
8Jo dienomis edomiečiai sukilo iš po Judos valdžios ir paskyrė sau karalių.
9Tada Jehoramas išėjo su savo kunigaikščiais ir su juo visi jo vežimai; ir naktį pakilęs jis mušė edomiečius, kurie buvo apsupę jį, ir vežimų vadus.
10Taip edomiečiai yra sukilę iš po Judos rankos valdžios iki šios dienos. Tuo pačiu metu ir Libna sukilo iš po jo rankos valdžios; nes jis buvo palikęs VIEŠPATĮ, savo tėvų Dievą.
11Be to, jis padarė aukštumų Judos kalnuose ir skatino Jeruzalės gyventojus paleistuvauti, ir patraukė Judą į tai.
12Ir jam atėjo raštas iš pranašo Elijo, sakydamas: „Taip sako VIEŠPATS, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Kadangi nevaikščiojai savo tėvo Jehozapato keliais nei Judos karaliaus Asos keliais,
13bet vaikščiojai Izraelio karalių keliu ir skatinai Judą bei Jeruzalės gyventojus daryti tokią paleistuvystę, kokios yra Ahabo namų paleistuvystės, ir taip pat išžudei iš savo tėvo namų savo brolius, geresnius už tave;
14štai VIEŠPATS ištiks didele rykšte tavo tautą, tavo vaikus, tavo žmonas ir visą tavo turtą;
15o tu sunkiai susirgsi savo vidurių liga, kol tavo viduriai iškritinės dėl ligos diena iš dienos’“.
16Be to, VIEŠPATS sukurstė prieš Jehoramą filistinų ir arabų, esančių šalia etiopų, dvasią;
17ir jie atėjo aukštyn į Judą ir įsilaužė į ją, ir išsigabeno visą turtą, rastą karaliaus namuose, taip pat jo sūnus ir jo žmonas; taip, kad jam nepaliko nei vieno sūnaus, išskyrus Jehoachazą, jauniausiąjį iš jo sūnų.
18Ir po viso to VIEŠPATS ištiko jį jo viduriuose nepagydoma liga.
19Ir įvyko, kad laikui bėgant, pasibaigus dviems metams, nuo ligos išsivertė jo viduriai; taip jis mirė nuo sunkių ligų. O jo tauta jam taip nedegino, kaip degino dėl jo tėvų.
20Jis buvo trisdešimt dvejų metų, kai pradėjo karaliauti, ir aštuonerius metus karaliavo Jeruzalėje, ir išėjo kaip nepageidaujamas. Tačiau jį palaidojo Dovydo mieste, bet ne karalių kapuose.