1Tauta naikino tautą, ir miestas miestą; nes Dievas kėlė jiems nerimą visomis nelaimėmis.
2Taigi būkite stiprūs ir tenenusilpsta jūsų rankos; nes bus atmokėta už jūsų darbą“.
3Ir kai Asa išgirdo šituos žodžius ir pranašo Odedo pranašystę, jis įsidrąsino ir pašalino pasibjaurėtinus stabus iš visos Judos ir Benjamino šalies, ir iš miestų, kuriuos jis buvo paėmęs iš Efraimo kalno, ir atnaujino VIEŠPATIES aukurą, esantį prieš VIEŠPATIES prieangį.
4Ir jis surinko visą Judą, Benjaminą ir su jais ateivius iš Efraimo, Manaso ir Simeono; nes gausiai jų iš Izraelio persimetė pas jį, kai jie pamatė, kad VIEŠPATS, jo Dievas, buvo su juo.
5Taigi jie susirinko į Jeruzalę trečią mėnesį, penkioliktais Asos karaliavimo metais.
6Ir tuo pačiu metu jie aukojo VIEŠPAČIUI iš to grobio, kurį jie buvo atsigabenę, septynis šimtus jaučių ir septynis tūkstančius avių.
7Ir jie įstojo į sandorą, kad ieškos VIEŠPATIES, savo tėvų Dievo, visa savo širdimi ir visa savo siela;
8o kas neieškos VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, tas bus užmuštas – ar mažas ar didelis, ar vyras ar moteris.
9Ir jie prisiekė VIEŠPAČIUI garsiu balsu ir šauksmais, trimitais ir kornetais.
10Ir visa Juda džiaugėsi priesaika; nes jie buvo prisiekę visa savo širdimi ir jo ieškojo visu savo troškimu; ir jis buvo jų surastas; ir VIEŠPATS jiems davė poilsį iš visų pusių.
11Taipogi ir karaliaus Asos motiną Maaką jis pašalino, kad ji nebūtų karalienė, nes ji buvo padariusi giraitėje stabą; ir Asa nukirto jos stabą ir sutrypęs jį sudegino jį prie Kidrono upelio.
12Bet aukštumos nebuvo pašalintos iš Izraelio; tačiau Asos širdis buvo tobula per visas jo dienas.
13Ir jis atgabeno į Dievo namus savo tėvo pašvęstus daiktus ir savo paties pašvęstus daiktus: sidabrą, auksą ir indus.
14Ir nebebuvo karo iki trisdešimt penktųjų Asos karaliavimo metų.