1Na, o buvo vyras iš Benjamino, kurio vardas Kišas, sūnus Abielio, sūnaus Ceroro, sūnaus Bekorato, sūnaus Afiacho, benjaminas, galingas jėga vyras.
2Ir jis turėjo sūnų, kurio vardas buvo Saulius, rinktinį jaunuolį ir gražų; ir Izraelio vaikų tarpe nebuvo gražesnio už jį; nuo savo pečių į viršų jis buvo aukštesnis už bet kurį iš tautos.
3Ir dingo Sauliaus tėvo Kišo asilai. Ir Kišas tarė savo sūnui Sauliui: „Imk dabar su savimi vieną iš tarnų ir pakilęs eik ieškoti asilų“.
4Ir jis perėjo per Efraimo kalną ir perėjo per Šališos šalį, bet jie jų nerado; tada jie perėjo per Šalimo šalį, bet jų ten nebuvo; ir jis perėjo per benjaminų šalį, bet jie jų nerado.
5O jiems atėjus į Cufo šalį, Saulius tarė savo tarnui, esančiam su juo: „Eikš, grįžkime; kad mano tėvas, paliovęs rūpintis dėl asilų, neimtų rūpintis dėl mūsų“.
6O jis jam tarė: „Štai Dievo vyras yra šiame mieste, ir jis yra gerbiamas vyras; viskas, ką jis kalba, tikrai įvyksta; dabar ten eikime; gal jis mums parodys mūsų kelią, kuriuo turime eiti“.
7Tada Saulius tarė savo tarnui: „Bet štai jei eisime, ką nunešime tam vyrui? Nes duona pasibaigė mūsų induose, ir nėra dovanos tam Dievo vyrui nunešti; ką mes turime?“
8O tarnas vėl Sauliui atsakydamas tarė: „Štai aš turiu rankoje sidabro šekelio ketvirtadalį; tą duosiu Dievo vyrui, kad mums nurodytų mūsų kelią“.
9(Seniau Izraelyje kas nors eidamas Dievo pasiklausti, taip sakydavo: „Ateikite, eime pas regėtoją“; nes tą, kurį dabar vadina pranašu, seniau vadindavo regėtoju.)
10Tada Saulius tarė savo tarnui: „Gerai pasakyta; ateik, eikime“. Taip jie nuėjo į miestą, kur buvo Dievo vyras.
11Ir eidami aukštyn kalva į miestą, jie užtiko jaunas mergaites, beišeinančias vandens semti, ir joms tarė: „Ar yra čia regėtojas?“
12Ir jos atsakydamos jiems tarė: „Yra; štai jis jūsų priešakyje; dabar skubėkite, nes šiandien jis atėjo į miestą; nes tautos auka šiandien yra aukštumoje.
13Kai tik įeisite į miestą, tuoj pat jį rasite, prieš jam einant aukštyn į aukštumą valgyti; nes tauta nevalgys, kol jis neateis, kadangi jis palaimina auką; o paskui valgo pakviestieji. Taigi dabar eikite aukštyn; nes kaip tik šiuo metu jį rasite“.
14Ir jie ėjo aukštyn į miestą; ir jiems įėjus į miestą, štai Samuelis išėjo jiems priešais, kad eitų aukštyn į aukštumą.
15Na, o dieną prieš Sauliaus atėjimą, VIEŠPATS buvo kalbėjęs Samueliui į ausį, sakydamas:
16„Rytoj apie tą laiką atsiųsiu tau vyrą iš Benjamino šalies, o tu jį patepsi būti vadu mano tautos Izraelio, kad jis išgelbėtų mano tautą iš filistinų rankos; nes aš pažvelgiau į savo tautą, kadangi jos šauksmas atėjo pas mane“.
17Ir kai Samuelis pamatė Saulių, VIEŠPATS jam tarė: „Štai tas vyras, apie kurį tau kalbėjau! Šitas karaliaus mano tautai“.
18Tada Saulius priartėjo prie Samuelio vartuose ir tarė: „Pasakyk man, meldžiu tave, kur yra regėtojo namai“.
19O Samuelis atsakė Sauliui ir tarė: „Aš esu regėtojas; eik aukštyn pirma manęs į aukštumą; nes šiandien valgysite su manimi, o rytoj tave išleisiu ir tau pasakysiu viską, kas yra tavo širdyje.
20O dėl tavo asilų, kurie dingo prieš tris dienas, nesirūpink jais; nes jie atsirado. O ant ko yra visas Izraelio troškimas? Argi ne ant tavęs ir ant visų tavo tėvo namų?“
21Ir Saulius atsakydamas tarė: „Argi aš ne benjaminas iš mažiausios Izraelio genčių, ir argi mano šeima nėra mažiausia iš visų Benjamino genties šeimų? Tai kodėl man taip sakai?“
22Ir Samuelis paėmė Saulių ir jo tarną ir juos įvedė į kambarį, ir juos pasodino į garbingiausią vietą tarp pakviestųjų, kurių buvo apie trisdešimt asmenų.
23Ir Samuelis tarė virėjui: „Paduok tą dalį, kurią tau daviau, apie kurią tau sakiau: ‘Atidėk ją pas save’“.
24Ir virėjas pakėlė petį ir tai, kas buvo ant jo, ir padėjo tai priešais Saulių. Ir Samuelis tarė: „Štai tai, kas liko! Padėk tai prieš save ir valgyk; nes iki šio laiko tai buvo tau palaikyta nuo tada, kai pasakiau: „Aš pakviečiau tautą“. Taip Saulius tą dieną valgė su Samueliu.
25Ir jiems atėjus žemyn nuo aukštumos į miestą, Samuelis kalbėjosi su Sauliumi ant namo stogo.
26Ir jie anksti atsikėlė; ir įvyko, kad aušrai brėkštant Samuelis pašaukė Saulių ant namo stogo, sakydamas: „Kelkis, kad tave išleisčiau“. Ir Sauliui atsikėlus, jie abu išėjo laukan, jis ir Samuelis.
27O jiems einant žemyn į miesto pakraštį, Samuelis tarė Sauliui: „Pasakyk tarnui paeiti toliau pirma mūsų (ir jis paėjo toliau), o tu kuriam laikui sustok, kad tau paskelbčiau Dievo žodį“.