1Ir įvyko, kai Samuelis buvo pasenęs, jis paskyrė savo sūnus teisėjais Izraeliui.
2Na, o jo pirmagimio vardas buvo Joelis; o jo antrojo vardas Abija; jie buvo teisėjai Beer-Šeboje.
3O jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet nukrypo paskui pelną, ėmė kyšius ir iškraipė teismą.
4Tada susirinko visi Izraelio vyresnieji, atėjo pas Samuelį į Ramą
5ir jam tarė: „Štai tu esi senas, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais; paskirk mums dabar karalių, kad mus teistų, kaip turi visos tautos“.
6Bet Samueliui nepatiko tas dalykas, kai jie pasakė: „Duok mums karalių, kad mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi VIEŠPAČIUI.
7Ir VIEŠPATS tarė Samueliui: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako; nes ne tave jie atmetė, bet mane atmetė, kad aš jiems nekaraliaučiau.
8Pagal visus darbus, kuriuos jie darė nuo tos dienos, kai juos išvedžiau aukštyn iš Egipto, iki šios dienos, palikdami mane ir tarnaudami kitiems dievams, taip jie daro ir tau.
9Taigi dabar išklausyk jų balso; tačiau griežtai jiems tvirtink ir jiems paskelbk būdą karaliaus, kuris jiems karaliaus“.
10Ir Samuelis pasakė visus VIEŠPATIES žodžius tautai, kuri prašė iš jo karaliaus.
11Ir jis sakė: „Toks bus būdas karaliaus, kuris jums karaliaus: jis paims jūsų sūnus ir pasistatys juos sau, savo vežimams bei savo raiteliams; ir vieni bėgs pirma jo vežimų.
12Ir jis paskirs sau vadus tūkstančiams bei vadus penkiasdešimtims; ir paskirs juos arti jo žemę, pjauti jo derlių ir gaminti jo karo prietaisus bei jo vežimų reikmenis.
13Ir jis paims jūsų dukteris, kad būtų vaistininkės, virėjos ir kepėjos.
14Ir jis paims geriausius jūsų laukus, jūsų vynuogynus ir jūsų alyvmedžių sodus ir duos juos savo tarnams.
15Iš jūsų sėklos ir iš jūsų vynuogynų jis ims dešimtinę ir duos savo pareigūnams bei savo tarnams.
16Ir jis paims jūsų tarnus, jūsų tarnaites, jūsų geriausius jaunuolius bei jūsų asilus ir pristatys juos prie savo darbo.
17Jis paims jūsų avių dešimtadalį; o jūs būsite jo tarnais.
18Ir tą dieną jūs šauksite dėl savo karaliaus, kurį išsirinkote; bet tą dieną VIEŠPATS neišklausys jūsų“.
19Tačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui; ir jie sakė: „Ne; mes norime turėti sau karalių;
20kad ir mes būtume kaip visos tautos; ir kad mūsų karalius mus teistų ir eitų mūsų priešakyje bei kovotų mūsų kovas“.
21Ir Samuelis išklausė visus tautos žodžius ir juos pakartojo į VIEŠPATIES ausis.
22Ir VIEŠPATS tarė Samueliui: „Paklausyk jų balso ir paskirk jiems karalių“. Ir Samuelis tarė Izraelio žmonėms: „Eikite kiekvienas į savo miestą“.