1Saulius karaliavo vienus metus; o kai jis buvo karaliavęs Izraeliui du metus,
2Saulius išsirinko iš Izraelio tris tūkstančius vyrų; iš kurių du tūkstančiai buvo su Sauliumi Michmaše ir Bet-Elio kalne, o tūkstantis buvo su Jonatanu Benjamino Gibėjoje; o likusią tautą jis paleido, kiekvieną į savo palapinę.
3Ir Jonatanas sumušė filistinų įgulą, buvusią Geboje, o filistinai tai išgirdo. Ir Saulius pūtė trimitą po visą šalį, sakydamas: „Tegul išgirsta hebrajai“.
4Ir visas Izraelis išgirdo sakant, kad Saulius sumušė filistinų įgulą, ir kad Izraelis pasidarė pasibjaurėjimu filistinams“. Ir tauta buvo sušaukta paskui Saulių į Gilgalą.
5O filistinai susirinko kovoti su Izraeliu: trisdešimt tūkstančių vežimų, šeši tūkstančiai raitelių ir daugybė liaudies, kaip smilčių, esančių ant jūros kranto; ir jie atėjo aukštyn ir stovyklavo Michmaše, į rytus nuo Bet-Aveno.
6Kai Izraelio vyrai pamatė, kad jie yra sunkioje padėtyje (nes tauta buvo suspausta), tada tauta pasislėpė olose, tankumynuose, uolose, aukštumose ir duobėse.
7O kai kurie hebrajai perėjo per Jordaną į Gado ir Gileado šalį. O Saulius, jis dar buvo Gilgale, ir visa tauta sekė paskui jį drebėdama.
8Ir jis septynias dienas laukė pagal nustatytą laiką, kurį Samuelis buvo paskyręs; bet Samuelis neatėjo į Gilgalą; ir tauta išsiskirstė nuo jo.
9Ir Saulius tarė: „Atneškite čia pas mane deginamąją auką ir taikos aukas“. Ir jis aukojo deginamąją auką.
10Ir įvyko, kad, jam tik baigus aukoti deginamąją auką, štai Samuelis atėjo; o Saulius išėjo jį sutikti, kad jį pasveikintų.
11Ir Samuelis tarė: „Ką tu padarei?“ O Saulius tarė: „Kadangi mačiau, kad tauta nuo manęs išsiskirstė, ir kad tu neatėjai per paskirtas dienas, ir kad filistinai susirinko Michmaše;
12todėl tariau: ‘Dabar filistinai ateis žemyn ant manęs į Gilgalą, o aš nebūsiu maldavęs VIEŠPATIES’; todėl priverčiau save ir aukojau deginamąją auką“.
13O Samuelis tarė Sauliui: „Tu kvailai padarei; tu nesilaikei VIEŠPATIES, savo Dievo, įsakymo, kurį jis tau įsakė; nes dabar VIEŠPATS būtų įtvirtinęs tavo karalystę Izraeliui amžiams.
14Bet dabar tavo karalystė nebetvers; VIEŠPATS pasiieškojo vyrą pagal savo paties širdį, ir VIEŠPATS jam įsakė būti vadu savo tautai, nes tu nesilaikei to, ką VIEŠPATS tau įsakė“.
15Ir Samuelis pakilo ir ėjo iš Gilgalo aukštyn į Benjamino Gibėją. Ir Saulius suskaičiavo tautą, esančią su juo, apie šešis šimtus vyrų.
16Ir Saulius, jo sūnus Jonatanas ir su jais esanti tauta, pasiliko Benjamino Gibėjoje; bet filistinai stovyklavo Michmaše.
17Ir grobikai išėjo iš filistinų stovyklos trim būriais: vienas būrys pasuko keliu, vedančiu į Ofrą, į Šualo šalį;
18kitas būrys pasuko keliu į Bet-Horoną; o kitas būrys pasuko ribos keliu, žvelgiančiu į Ceboimo slėnį, link dykumos.
19Na, o visoje Izraelio šalyje nebuvo galima rasti kalvio; nes filistinai tarė: „Kad hebrajai nepasidirbtų kalavijų ar iečių“;
20bet visi izraelitai ėjo žemyn pas filistinus, kiekvienas pasigaląsti savo noragą, savo kaplį, savo kirvį ir savo kirtiklį.
21Jie dar turėjo dildes kirtikliams, kapliams, šakėms, kirviams bei badikliams pagaląsti.
22Taigi įvyko mūšio dieną, kad nebuvo rasta nei kalavijo, nei ieties rankoje pas nei vieną iš tautos, buvusios su Sauliumi ir Jonatanu; bet radosi pas Saulių ir jo sūnų Jonataną.
23Ir filistinų įgula išėjo į Michmašo perėją.