1Ir Samuelis tarė visam Izraeliui: „Štai aš paklausiau jūsų balso visame, ką man sakėte, ir jums paskyriau karalių.
2O dabar štai karalius vaikšto jūsų akivaizdoje; o aš esu senas ir žilagalvis; ir štai mano sūnūs yra su jumis; o aš vaikščiojau jūsų akivaizdoje nuo savo vaikystės iki šios dienos.
3Štai aš čia; paliudykite prieš mane VIEŠPATIES akivaizdoje ir jo pateptojo akivaizdoje; ar kieno jautį esu paėmęs? Ar kieno asilą esu paėmęs? Ar kurį apgavau? Ar ką engiau? Ar iš kieno rankos ėmiau kokį kyšį, kad juo apakinčiau sau akis? Aš jums grąžinsiu“.
4Ir jie tarė: „Nei tu mus apgavai, nei mus engei, nei ką paėmei iš kieno nors rankos“.
5Ir jis jiems tarė: „VIEŠPATS yra liudytojas prieš jus, ir jo pateptasis šią dieną yra liudytojas, kad jūs nieko neradote mano rankoje“. Ir jie atsakė: „ Jis yra liudytojas“.
6Ir Samuelis sakė tautai: „ Tai yra VIEŠPATS, kuris paaukštino Mozę bei Aaroną ir kuris išvedė jūsų tėvus aukštyn iš Egipto šalies.
7Taigi dabar stovėkite nejudėdami, kad bylinėčiausi su jumis VIEŠPATIES akivaizdoje dėl visų VIEŠPATIES teisių darbų, kuriuos jis padarė jums ir jūsų tėvams.
8Kai Jokūbas buvo atėjęs į Egiptą, ir jūsų tėvai šaukėsi VIEŠPATIES, tada VIEŠPATS siuntė Mozę ir Aaroną, kurie išvedė jūsų tėvus iš Egipto ir padarė, kad jie gyventų šioje vietoje.
9O kai jie pamiršo VIEŠPATĮ, savo Dievą, jis juos pardavė į Siseros, Hacoro kariuomenės vado, rankas ir į filistinų rankas, ir į Moabo karaliaus rankas, ir jie kariavo prieš juos.
10Ir jie šaukėsi VIEŠPATIES ir sakė: ‘Mes nusidėjome, nes palikome VIEŠPATĮ ir tarnavome Baalams bei Astarotei; bet dabar išgelbėk mus iš mūsų priešų rankos, o mes tau tarnausime.
11Ir VIEŠPATS siuntė Jerubaalą, Bedaną, Jeftą ir Samuelį ir jus išgelbėjo iš jūsų priešų rankos iš visų pusių, ir jūs saugiai gyvenote.
12O matydami, kad Amono vaikų karalius Nahašas atėjo prieš jus, jūs man sakėte: „Ne; tegul karalius mums karaliauja“; kai VIEŠPATS, jūsų Dievas, buvo jūsų karalius.
13Taigi dabar, štai karalius, kurį išsirinkote, kurio troškote! ir štai VIEŠPATS pastatė virš jūsų karalių.
14Jei bijosite VIEŠPATIES, jam tarnausite, paklusite jo balsui ir nemaištausite prieš VIEŠPATIES įsakymą, tada tiek jūs, tiek ir karalius, kuris jums karaliaus, toliau seksite paskui VIEŠPATĮ, savo Dievą.
15Bet jei nepaklusite VIEŠPATIES balsui, bet maištausite prieš VIEŠPATIES įsakymą, tada VIEŠPATIES ranka bus prieš jus, kaip ji buvo prieš jūsų tėvus.
16Taigi dabar stovėkite ir matykite tą didį dalyką, kurį VIEŠPATS padarys prieš jūsų akis.
17Argi šiandien ne kviečių pjūtis? Aš šauksiuos VIEŠPATIES, o jis pasiųs griaustinį ir lietų; kad suprastumėte ir pamatytumėte, kad jūsų piktybė yra didelė, kurią padarėte VIEŠPATIES akyse, prašydami sau karaliaus“.
18Taigi Samuelis šaukėsi VIEŠPATIES; ir VIEŠPATS tą dieną siuntė griaustinį ir lietų; ir visa tauta labai bijojo VIEŠPATIES ir Samuelio.
19Ir visa tauta tarė Samueliui: „Melskis už savo tarnus VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, kad nemirtume; nes prie visų savo nuodėmių mes pridėjome šitą piktybę, kad prašėme sau karaliaus“.
20Ir Samuelis sakė tautai: „Nebijokite; jūs padarėte visą šitą piktybę, tačiau nenukrypkite nuo sekimo VIEŠPAČIU, bet tarnaukite VIEŠPAČIUI visa savo širdimi;
21ir nenukrypkite į šoną; nes tada nueisite paskui niekingus dalykus, kurie nei gali duoti naudos, nei išgelbėti; nes jie yra tušti.
22Nes VIEŠPATS nepaliks savo tautos dėl savo didžiojo vardo; kadangi VIEŠPAČIUI patiko jus padaryti savo tauta.
23O kas dėl manęs, apsaugok Dieve, kad nusidėčiau prieš VIEŠPATĮ, paliaudamas melstis už jus; bet aš jus mokysiu gero ir teisingo kelio;
24tik bijokite VIEŠPATIES ir jam tikrai tarnaukite visa savo širdimi; nes pasvarstykite, kokių didžių dalykų jis yra jums padaręs.
25Bet jei vis dar darysite pikta, būsite sunaikinti, tiek jūs, tiek jūsų karalius“.