1Taip pat jūs, žmonos, būkite pavaldžios savo vyrams; kad, jei kurie nepaklūsta žodžiu, jie ir be žodžio būtų laimėti žmonų elgesiu;
2matydami jūsų skaistų elgesį, sujungtą su baime.
3Jūsų pasipuošimas tenebūna išoriškas, supinant plaukus ir nešiojant auksą arba apsivelkant drabužius;
4bet tai tebūna paslėptas širdies žmogus tuo, kas negenda, romios ir tylios dvasios papuošalas, kuris Dievo akyse yra didelės vertės.
5Nes senais laikais šitaip taipogi puošdavosi šventos moterys, pasitikinčios Dievu, pavaldžios savo vyrams;
6kaip ir Sara pakluso Abraomui, vadindama jį viešpačiu; jūs esate jos dukterys, kai darote gera ir nebijote jokio įbauginimo.
7Taip pat jūs, vyrai, gyvenkite su jomis pagal pažinimą, suteikdami pagarbą žmonoms kaip silpnesniems indams ir kaip esančioms gyvenimo malonės bendrapaveldėtojoms; kad jūsų maldos nebūtų trukdomos.
8Galiausiai, visi būkite vienminčiai, užjaučiantys vieni kitus, mylėkite kaip broliai, būkite gailestingi, būkite paslaugūs;
9neatsilygindami piktu už pikta ar keikimu už keikimą, bet atvirkščiai, laiminimu; žinodami, kad esate tam pašaukti, kad paveldėtumėte palaiminimą.
10Nes norintis mylėti gyvenimą ir matyti geras dienas, tesulaiko savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas, kad nekalbėtų klastos;
11tevengia jis pikto ir daro gera; teieško ramybės ir tesiveja ją.
12Nes Viešpaties akys prižiūri teisiuosius, ir jo ausys atviros jų maldoms; bet Viešpaties veidas yra prieš darančius pikta.
13Ir kas gi tas, kuris jums pakenks, jei būsite sekėjai to, kas gera?
14Bet jei ir kenčiate dėl teisumo, esate laimingi; ir nebijokite jų gąsdinimo nei nebūkite nerimastingi;
15bet pašvęskite Viešpatį Dievą savo širdyse ir visuomet būkite pasiruošę atsakyti kiekvienam, prašančiam jumyse esančios vilties paaiškinimo, su romumu ir baime;
16turėdami gerą sąžinę; kad tame, kame jus apkalba kaip piktadarius, jie susigėstų, kad melagingai kaltina jūsų gerą elgesį Kristuje.
17Nes geriau, jei tokia yra Dievo valia, kad kenčiate darydami gera, negu darydami pikta.
18Nes ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad nuvestų mus pas Dievą, būdamas numarintas kūnu, bet atgaivintas Dvasia,
19kuria jis taipogi nuėjo ir skelbė kalėjime dvasioms;
20kurios kadaise buvo neklusnios, kai kartą Dievo ilga kantrybė laukė Nojaus dienomis, kol buvo ruošiama arka, kurioje keletas, tai yra, aštuonios sielos, buvo išgelbėti per vandenį.
21Į kurį panašus atvaizdas – krikštas – mus irgi dabar išgelbėja (ne kūno nešvarumų pašalinimas, bet geros sąžinės atsakas Dievui) per Jėzaus Kristaus prisikėlimą,
22kuris yra nuėjęs į dangų ir yra Dievo dešinėje; jam pavaldūs angelai ir valdžios, ir jėgos.