1Todėl atidėję visokią piktybę ir visokią klastą, ir veidmainystes, ir pavydus, ir visas piktas kalbas,
2kaip naujai gimę kūdikiai trokškite žodžio tyro pieno, kad juo augtumėte;
3jei tik paragavote, kad Viešpats maloningas.
4Prie kurio ateidami, kaip prie gyvojo akmens, žmonių, tiesa, atmesto, bet Dievo išrinkto ir brangaus,
5jūs irgi, kaip gyvi akmenys, esate statomi dvasiniai namai, šventa kunigystė, kad aukotumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
6Todėl yra ir Rašte: „Štai dedu Sione kertinį akmenį, išrinktą, brangų: ir tas, kuris į jį tiki, nebus sugėdintas“.
7Todėl jums, kurie tikite, jis yra brangus; bet neklusniesiems tas akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu
8ir suklupimo akmeniu, ir papiktinimo uola – tiems, kurie suklumpa ties žodžiu, būdami neklusnūs; tam jie ir skirti.
9Bet jūs esate išrinktoji giminė, karališka kunigystė, šventa tauta, nuosava tauta; kad skelbtumėte gyrių to, kuris jus pašaukė iš tamsybės į savo nuostabią šviesą;
10kurie praeityje nebuvote tauta, bet dabar esate Dievo tauta; kurie nebuvote įgiję gailestingumo, bet dabar įgijote gailestingumą.
11Brangiai mylimi, maldauju jus kaip ateivius ir keliautojus: susilaikykite nuo kūniškų geismų, kurie kovoja prieš sielą;
12būdami doros elgsenos tarp pagonių, kad už tai, už ką apkalba jus kaip piktadarius, per jūsų gerus darbus, kuriuos matys, jie šlovintų Dievą aplankymo dienoje.
13Pakluskite kiekvienam žmogaus potvarkiui Viešpaties labui: ar tai būtų karaliui, kaip aukščiausiam,
14ar valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarius ir pagirti geradarius.
15Nes tokia yra Dievo valia, kad gera darydami nutildytumėte kvailų žmonių nežinojimą;
16kaip laisvi, o nesinaudojantys laisve kaip piktybės priedanga, bet kaip Dievo tarnai.
17Gerbkite visus. Mylėkite broliją. Bijokite Dievo. Gerbkite karalių.
18Tarnai, būkite pavaldūs savo šeimininkams su visa baime; ne tik geriems ir švelniems, bet ir atžagariems.
19Nes tai verta padėkos, jei kas dėl sąžinės Dievui pakenčia sielvartą neteisėtai kentėdamas.
20Nes koks gi tai yra gyrius, jei esate kantrūs kai esate mušami už savo nusižengimus? Bet jei darydami gera ir už tai kentėdami esate kantrūs, tai yra priimtina Dievui.
21Nes tam jūs buvote pašaukti, kadangi ir Kristus kentėjo už mus, palikdamas mums pavyzdį, kad sektumėte jo pėdomis;
22kuris nepadarė nuodėmės, nei nebuvo rasta jo burnoje klastos;
23kuris keikiamas neatsakė keiksmu; kentėdamas jis negrasino; bet patikėjo save tam, kuris teisiai teisia;
24jis pats užnešė mūsų nuodėmes savo kūne ant medžio, kad mes, mirę nuodėmėms, gyventume teisumui – jo rėžiais jūs buvote išgydyti.
25Nes jūs buvote kaip klaidžiojančios avys; bet dabar sugrįžote pas savo sielų Ganytoją ir Vyskupą.