1Ir metams pasibaigus, tuo laiku, kai karaliai išeina į mūšį, atsitiko, kad Joabas išsivedęs kariuomenės galybę nusiaubė Amono vaikų šalį ir atėjęs apgulė Rabą. Bet Dovydas pasiliko Jeruzalėje. Ir Joabas sumušė Rabą ir ją sunaikino.
2Ir Dovydas nuėmė jų karaliui karūną nuo jo galvos ir rado ją sveriant talentą aukso, ir joje buvo brangūs akmenys; ir ji buvo uždėta Dovydui ant galvos; taip pat jis išgabeno iš miesto be galo daug grobio.
3O jame buvusią liaudį jis išvedęs supjaustė su pjūklais, geležinėmis akėčiomis ir kirviais. Taip Dovydas pasielgė su visais Amono vaikų miestais. Ir Dovydas su visa tauta sugrįžo į Jeruzalę.
4O po to įvyko, kad Gezere kilo karas su filistinais; tuo metu hušietis Šibechajas užmušė Sipają, buvusį iš milžinų vaikų; ir jie buvo pavergti.
5Ir vėl buvo karas su filistinais; o Jayro sūnus Elhananas užmušė Lahmį, gatiečio Galijoto brolį, kurio ieties kotas buvo kaip audėjo riestuvas.
6Ir dar kartą buvo karas Gate, kur buvo aukštaūgis vyras, kurio rankų ir kojų pirštų buvo dvidešimt keturi, po šešis ant kiekvienos rankos ir po šešis ant kiekvienos kojos; jis irgi buvo milžino sūnus.
7Bet kai jis metė iššūkį Izraeliui, jį užmušė Jonatanas, Dovydo brolio Šimos sūnus.
8Šitie buvo gimę milžinui Gate; ir jie krito nuo Dovydo rankos bei jo tarnų rankos.