1Na, o po to įvyko, kad mirė Amono vaikų karalius Nahašas, ir jo sūnus karaliavo jo vietoje.
2Ir Dovydas tarė: „Aš parodysiu gerumą Nahašo sūnui Hanūnui, nes jo tėvas man parodė gerumą“. Ir Dovydas siuntė pasiuntinius jo paguosti dėl jo tėvo. Taigi Dovydo tarnai atvyko į Amono vaikų šalį pas Hanūną jo paguosti.
3Bet Amono vaikų kunigaikščiai tarė Hanūnui: „Ar manai, kad Dovydas gerbia tavo tėvą, kad tau atsiuntė guodėjus? Argi ne tam, kad ištirtų, sunaikintų ir iššnipinėtų šalį, jo tarnai atvyko pas tave?“
4Todėl Hanūnas, paėmęs Dovydo tarnus, nuskuto juos ir atkirpo jų drabužius pusiau prie jų sėdmenų, ir juos paleido.
5Tada vieni nuėjo ir Dovydui pranešė, kaip su tais vyrais pasielgta. Ir jis siuntė jų pasitikti; nes tie vyrai buvo labai sugėdinti. Ir karalius tarė: „Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, ir tada sugrįžkite“.
6O kai Amono vaikai pamatė, kad jie tapo Dovydui nekenčiami, Hanūnas ir Amono vaikai siuntė tūkstantį talentų sidabro, kad pasisamdytų iš Mesopotamijos, iš Sirija-Maakos ir iš Cobos vežimų ir raitelių.
7Taip jie pasisamdė trisdešimt du tūkstančius vežimų ir Maakos karalių bei jo tautą; kurie atėję stovyklavo prieš Medebą. O Amono vaikai, susirinkę iš savo miestų, atėjo į mūšį.
8Tai išgirdęs, Dovydas pasiuntė Joabą ir visą galiūnų kariuomenę.
9Ir Amono vaikai išėjo ir išsirikiavo mūšiui prieš miesto vartus; o karaliai, kurie buvo atėję, buvo atskirai ant lauko.
10Na, o Joabas, pamatęs, kad mūšis buvo nukreiptas prieš jį iš priekio ir iš užnugario, išrinko iš visų Izraelio rinktinių ir išrikiavo juos prieš sirus.
11O likusią tautą jis atidavė savo broliui Abišajui į rankas, ir jie išsirikiavo prieš Amono vaikus.
12Ir jis tarė: „Jei sirai bus man per stiprūs, tada tu man pagelbėsi; bet jei Amono vaikai bus tau per stiprūs, tada aš tau pagelbėsiu.
13Būk drąsus ir narsiai elkimės už savo tautą ir už mūsų Dievo miestus; o VIEŠPATS tegul daro tai, kas yra gera jo akyse“.
14Taigi Joabas ir su juo esanti tauta artėjo į mūšį prieš sirus; o jie bėgo jo akivaizdoje.
15Kai tik Amono vaikai pamatė, kad sirai pabėgo, jie irgi bėgo jo brolio Abišajo akivaizdoje ir įėjo į miestą. Tada Joabas atėjo į Jeruzalę.
16O sirai, pamatę, kad jie Izraelio akivaizdoje nugalėti, siuntė pasiuntinius ir išvedė sirus, esančius anapus upės; o Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas ėjo jų priešakyje.
17Ir tai buvo pranešta Dovydui; ir jis, surinkęs visą Izraelį, perėjo per Jordaną, atėjo pas juos ir išsirikiavo mūšiui prieš juos. Taigi kai Dovydas išsirikiavo mūšiui prieš sirus, jie kovojo su juo.
18Bet sirai bėgo Izraelio akivaizdoje; ir Dovydas išžudė iš sirų septynis tūkstančius vyrų, kovojančių vežimuose, ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų, ir nužudė kariuomenės vadą Šofachą.
19O Hadadezero tarnai pamatę, kad jie Izraelio akivaizdoje nugalėti, sudarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais; ir sirai daugiau nebenorėjo padėti Amono vaikams.