1„Vargas purvinam ir suterštam, engiančiam miestui!
2Jis nepakluso balsui, nepriėmė pataisymo, nepasitikėjo VIEŠPAČIU, nesiartino prie savo Dievo.
3Jo kunigaikščiai jo viduje yra riaumojantys liūtai, jo teisėjai – vakaro vilkai, jie negraužia kaulų iki rytojaus.
4Jo pranašai – lengvabūdžiai, išdavikiški žmonės; jo kunigai suteršė šventovę, jie sulaužė įstatymą.
5Teisus VIEŠPATS yra jo viduryje; jis nedarys neteisybės; kas rytą jis atveda savo teismą į šviesą, jis neapvilia; bet neteisieji nepažįsta gėdos.
6Aš iškirtau tautas; jų bokštai nuniokoti; ištuštinau jų gatves, kad niekas jomis neina; jų miestai sunaikinti, kad nebėra žmonių, nebėra gyventojų.
7Aš tariau: ‘Tu tikrai bijosi manęs, priimsi pamokymą’; taip jų buveinės nebūtų buvę iškirstos, kad ir kaip juos baudžiau; bet jie anksti atsikėlę sugadino visus savo darbus.
8Todėl laukite manęs, – sako VIEŠPATS, – iki tos dienos, kai pakilsiu plėšti; nes esu nusprendęs surinkti tautas, kad suburčiau karalystes, išlieti ant jų savo pasipiktinimą – visą savo smarkų pyktį; nes visa žemė bus suryta mano pavydo ugnimi.
9Nes tada aš nukreipsiu tautoms tyrą kalbą, kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo, vieningai jam tarnauti.
10Iš anapus Etiopijos upių mano maldautojai, būtent mano išsklaidytųjų dukra, atneš mano aukas.
11Tą dieną nebereikės tau gėdytis dėl visų savo darbų, kuriais prieš mane nusižengei; nes tada aš pašalinsiu iš tavo tarpo tuos, kurie džiaugiasi tavo išdidumu, ir tu nebebūsi išdidi dėl mano šventojo kalno.
12Taip pat paliksiu tavo tarpe vargstančią ir beturtę tautą, ir jie pasitikės VIEŠPATIES vardu.
13Izraelio likutis nedarys neteisybės ir nekalbės melų; ir nebus rasta jų burnoje klastingo liežuvio; nes jie ganysis ir gulinės, ir niekas jų negąsdins“.
14Giedok, o Siono dukra; šūkauk, o Izraeli; linksminkis ir džiūgauk visa širdimi, o Jeruzalės dukra.
15VIEŠPATS pašalino tavo teismus, jis išvarė tavo priešą; Izraelio karalius, tai yra VIEŠPATS, yra tavo tarpe; tu nebematysi to, kas pikta.
16Tą dieną bus sakoma Jeruzalei: „Nebijok“, Sionui: „Tenenusilpsta tavo rankos“.
17VIEŠPATS, tavo Dievas, tavo tarpe yra galingas; jis išgelbės, jis su džiaugsmu džiaugsis tavimi; jis ilsėsis savo meilėje, jis giedodamas džiūgaus dėl tavęs.
18Aš surinksiu sielvartaujančius dėl iškilmingo susirinkimo, tuos, kurie yra iš tavęs, kuriems to priekaištas buvo našta.
19Štai tuo metu aš sužlugdysiu visus tave kamuojančius; aš išgelbėsiu šlubuojantį ir surinksiu tai, kas buvo išsklaidyta; ir įgysiu jiems gyrių ir garbę kiekvienoje šalyje, kur jie buvo gėdinami.
20Tuo metu jus parvesiu, būtent tuo metu, kai jus surinksiu; nes aš paskirsiu jums vardą ir gyrių tarp visų žemės tautų, kai sugrąžinsiu jūsų nelaisvę jums prieš akis“, – sako VIEŠPATS.