Zechariah 6
1 Ir aš pasisukau, pakėliau savo akis ir pažiūrėjau, ir štai išvažiavo keturi vežimai iš dviejų kalnų tarpo; o tie kalnai buvo variniai kalnai.
2 Pirmajame vežime buvo raudoni žirgai; antrajame vežime – juodi žirgai;
3 trečiajame vežime – balti žirgai; o ketvirtajame vežime – pilkšvi ir bėri žirgai.
4 Tada aš atsiliepiau ir tariau angelui, kalbančiam su manimi: „Kas šitie yra, mano viešpatie?“
5 Ir angelas atsakė ir man tarė: „Šitie yra keturios dangų dvasios, kurios išvyksta nuo stovėjimo visos žemės Viešpaties akivaizdoje.
6 Juodieji žirgai, esantys jame, išvyksta į šiaurės šalį; baltieji išvyksta paskui juos; o pilkšvieji išvyksta į pietų kraštą“.
7 O bėrieji išvyko ir siekė eiti, kad vaikščiotų ten ir atgal po žemę; ir jis tarė: „Eikite iš čia, vaikštinėkite ten ir atgal po žemę“. Taigi jie vaikštinėjo ten ir atgal po žemę.
8 Paskui jis pašaukė mane ir kalbėjo man, sakydamas: „Žiūrėk, tie, kurie vyksta į šiaurės kraštą, nuramino mano dvasią šiaurės krašte“.
9 Ir man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
10 „Paimk iš belaisvių – iš Heldajo, iš Tobijos ir iš Jedajo, kurie yra atvykę iš Babilono, ir ateik tą pačią dieną ir įeik į Sofonijo sūnaus Jozijo namus;
11 tada paimk sidabrą ir auksą, padaryk vainikus ir uždėk juos ant Jocadako sūnaus Jozuės, aukščiausiojo kunigo, galvos;
12 ir jam kalbėk, sakydamas: ‘Taip kalba kariuomenių VIEŠPATS, sakydamas: Štai vyras, kurio vardas ATŽALA; jis išaugs iš savo vietos ir pastatys VIEŠPATIES šventyklą;
13 jis pastatys VIEŠPATIES šventyklą; jis nešios šlovę, jis sėdės ir valdys savo soste; jis bus kunigas savo soste; ir taikos taryba bus tarp tų abiejų’.
14 Ir tie vainikai bus Helemui, Tobijai, Jedajai ir Sofonijo sūnui Henui kaip atminimas VIEŠPATIES šventykloje.
15 Ir toli esantieji ateis ir statys VIEŠPATIES šventykloje, ir jūs žinosite, kad kariuomenių VIEŠPATS mane siuntė pas jus. Ir tai įvyks, jei uoliai paklusite VIEŠPATIES, jūsų Dievo, balsui“.