1Ir mačiau naują dangų ir naują žemę; nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė praėjo; ir nebebuvo jūros.
2Ir aš, Jonas, mačiau šventąjį miestą, naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo, paruoštą kaip nuotaką, papuoštą savo vyrui.
3Ir girdėjau stiprų balsą iš dangaus, sakantį: „Štai Dievo padangtė yra su žmonėmis, ir jis gyvens su jais, ir jie bus jo tauta, ir pats Dievas bus su jais, ir bus jų Dievas.
4Ir Dievas nuvalys visas ašaras nuo jų akių; ir nebebus mirties nei liūdesio, nei verksmo, ir nebebus skausmo, nes kas buvo pirmiau – praėjo.
5Ir sėdintysis soste tarė: „Štai visa darau nauja“. Ir jis man tarė: „Rašyk; nes šie žodžiai yra tikri ir patikimi“.
6Ir jis man tarė: „Atlikta. Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Aš trokštančiam duosiu iš gyvenimo vandens šaltinio dovanai.
7Kas nugali, tas viską paveldės; ir aš būsiu jo Dievas, o jis bus mano sūnus.
8Bet bailiai ir netikintys, ir pasibjaurėtini, ir žmogžudžiai, ir paleistuviai, ir burtininkai, ir stabmeldžiai, ir visi melagiai turės savo dalį ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis“.
9Ir pas mane atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, pilnus septynių paskutinių rykščių, ir kalbėjo su manimi, sakydamas: „Ateik čia, aš tau parodysiu nuotaką, Avinėlio žmoną“.
10Ir jis nunešė mane dvasioje į didelį ir aukštą kalną, ir man parodė tą didįjį miestą, šventąją Jeruzalę, nusileidžiančią iš dangaus nuo Dievo,
11turinčią Dievo šlovę; ir jos šviesa buvo panaši į paties brangiausio akmens, tarsi jaspio akmens, skaidraus kaip krištolas;
12ir turėjo didelę ir aukštą sieną, turėjo dvylika vartų, ir prie vartų dvylika angelų, ir ant jų užrašytus vardus, kurie yra dvylikos Izraelio vaikų genčių vardai:
13rytuose treji vartai; šiaurėje treji vartai; pietuose treji vartai; ir vakaruose treji vartai.
14Ir miesto siena turėjo dvylika pamatų, o juose – dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.
15Ir tas, kuris su manimi kalbėjo, turėjo auksinę nendrę išmatuoti miestui ir jo vartams, ir jo sienai.
16O miestas išsidėstęs keturkampiu, ir ilgis yra tokio pat dydžio kaip ir plotis; ir jis išmatavo miestą nendre: dvylika tūkstančių furlongų. Jo ilgis ir plotis, ir aukštis yra vienodi.
17Ir jis išmatavo jo sieną: šimtas keturiasdešimt keturios uolektys žmogaus matu, tai yra, angelo.
18Ir jo sienos statinys buvo iš jaspio; o miestas buvo grynas auksas, panašus į skaidrų stiklą.
19O miesto sienos pamatai buvo papuošti visokiais brangakmeniais. Pirmasis pamatas buvo jaspis; antrasis – safyras; trečiasis – chalcedonas; ketvirtasis – smaragdas;
20penktasis – sardoniksas; šeštasis – sardis; septintasis – chrizolitas; aštuntasis – berilis; devintasis – topazas; dešimtasis – chrizoprazas; vienuoliktasis – hiacintas; dvyliktasis – ametistas.
21O dvylika vartų buvo dvylika perlų; kiekvieni vartai buvo iš vieno perlo, o miesto gatvė buvo grynas auksas, tarsi skaidrus stiklas.
22Ir jame nemačiau šventyklos; nes Viešpats Visagalis Dievas ir Avinėlis yra jo šventykla.
23Ir miestui nereikėjo nei saulės, nei mėnulio, kad šviestų jame; nes Dievo šlovė apšvietė jį, ir Avinėlis yra jo šviesa.
24Ir išgelbėtųjų tautos vaikščios jo šviesoje; ir žemės karaliai atneš į jį savo šlovę ir garbę.
25Ir jo vartai niekados nebus užrakinami dieną, nes ten nebus nakties.
26Ir jie atneš į jį tautų šlovę ir garbę.
27Ir jokiu būdu į jį neįeis niekas, kas suteršia, nei kas daro bjaurastį ar melą, bet tik tie, kurie yra įrašyti Avinėlio gyvenimo knygoje.