1Ir po šių dalykų mačiau kitą angelą, nusileidžiantį iš dangaus, turintį didelę valdžią; ir žemė buvo apšviesta jo šlovės.
2Ir jis galingai šaukė stipriu balsu sakydamas: „Krito, krito didysis Babilonas ir tapo velnių buveine ir kiekvienos nešvarios dvasios kalėjimu, ir kiekvieno nešvaraus bei nekenčiamo paukščio narvu.
3Nes visos tautos prisigėrusios jo paleistuvystės rūstybės vyno, ir žemės karaliai su juo paleistuvavo, ir žemės pirkliai pralobo iš jo prabangos gausumo“.
4Ir aš girdėjau kitą balsą iš dangaus, sakantį: „Išeik iš jo, mano tauta, kad nebūtumei jo nuodėmių dalininkė ir kad negautumei jo rykščių.
5Nes jo nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jo neteisybes.
6Atlyginkite jam taip, kaip jis jums atlygino, ir atiduokite jam dvigubai pagal jo darbus: į tą taurę, kurią jis pripylė, pripilkite jam dvigubai.
7Kiek jis save šlovino ir prabangiai gyveno, tiek jam duokite kančios ir liūdesio, nes jis sako savo širdyje: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė ir nesu našlė, ir nematysiu liūdesio’.
8Todėl vieną dieną ateis jo rykštės: mirtis ir gedulas, ir badas; ir jis visiškai bus sudegintas ugnimi, nes stiprus yra Viešpats Dievas, kuris jį teisia.
9Ir žemės karaliai, paleistuvavę ir gyvenę prabangiai su juo, jį apraudos ir dėl jo verks, kai pamatys jo degimo dūmus,
10stovėdami iš tolo, iš baimės dėl jo kančios, sakydami: ‘Bėda, bėda, didysis mieste Babilone, galingasis mieste! Nes per vieną valandą atėjo tavo teismas’.
11Ir žemės pirkliai verks ir gedės jo; nes niekas nebeperka jų prekių:
12prekių iš aukso ir sidabro, ir brangakmenių, ir iš perlų, ir plonos drobės, ir purpuro, ir šilko, ir skaisčiai raudonos, ir visokios kvapios medienos, ir visokių dramblio kaulo indų, ir visokių indų iš brangiausios medienos, ir iš vario, ir geležies, ir marmuro,
13ir cinamono, ir kvepalų, ir tepalų, ir smilkalų, ir vyno, ir aliejaus, ir smulkių miltų, ir kviečių, ir gyvulių, ir avių, ir žirgų, ir vežimų, ir vergų, ir žmonių sielų.
14Ir vaisiai, kurių tavo siela geidė, pasitraukę nuo tavęs, ir visa, kas buvo dailu ir gražu, yra pasitraukę nuo tavęs, ir tu jų visai neberasi.
15Per jį pralobę šitų dalykų pirkliai stovės iš tolo, iš baimės dėl jo kančios, verkdami ir aimanuodami,
16ir sakydami: ‘Bėda, bėda, tas didysis miestas, kuris buvo apsirengęs plona drobe ir purpuru, ir skaisčiai raudona, ir pasipuošęs auksu, ir brangakmeniais, ir perlais!
17Nes per vieną valandą niekais virto tokie didžiuliai turtai’. Ir visi laivų kapitonai, ir visos įgulos laivuose, ir jūreiviai, ir visi besiverčiantys iš jūros, stovėjo iš tolo
18ir, žiūrėdami į jo degimo dūmus, šaukė sakydami: ‘Koks miestas prilygsta šitam didžiajam miestui!’
19Ir jie bėrė dulkes ant savo galvų ir šaukė verkdami ir aimanuodami, sakydami: ‘Bėda, bėda, tas didysis miestas, kuriame praturtėjo visi, turėję jūroje laivus, iš jo brangumo! Nes per vieną valandą jis tapo nuniokotas’.
20Džiaukis dėl jo, dangau, ir jūs, šventi apaštalai ir pranašai; nes Dievas jam atkeršijo už jus“.
21Ir galingas angelas iškėlė akmenį, lyg didžiulį girnų akmenį, ir įmetė į jūrą, sakydamas: „Taip su smarkumu bus sugriautas tas didysis miestas Babilonas ir daugiau nebebus rastas.
22Ir arfininkų, ir muzikantų, ir dūduotojų, ir trimituotojų balso daugiau nebesigirdės tavyje; ir jokio kokio nors amato amatininko daugiau nebebus rasta tavyje; ir girnos akmens garso daugiau nebesigirdės tavyje;
23ir žvakės šviesa daugiau nebešvies tavyje; ir jaunikio bei jaunosios balso daugiau nebesigirdės tavyje; nes tavo pirkliai buvo žemės didžiūnai; nes tavo burtais buvo suklaidintos visos tautos.
24Ir jame buvo rastas pranašų ir šventųjų, ir visų žemėje nužudytųjų kraujas“.