Revelation 18
1 Ir po šių dalykų mačiau kitą angelą, nusileidžiantį iš dangaus, turintį didelę valdžią; ir žemė buvo apšviesta jo šlovės.
2 Ir jis galingai šaukė stipriu balsu sakydamas: „Krito, krito didysis Babilonas ir tapo velnių buveine ir kiekvienos nešvarios dvasios kalėjimu, ir kiekvieno nešvaraus bei nekenčiamo paukščio narvu.
3 Nes visos tautos prisigėrusios jo paleistuvystės rūstybės vyno, ir žemės karaliai su juo paleistuvavo, ir žemės pirkliai pralobo iš jo prabangos gausumo“.
4 Ir aš girdėjau kitą balsą iš dangaus, sakantį: „Išeik iš jo, mano tauta, kad nebūtumei jo nuodėmių dalininkė ir kad negautumei jo rykščių.
5 Nes jo nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jo neteisybes.
6 Atlyginkite jam taip, kaip jis jums atlygino, ir atiduokite jam dvigubai pagal jo darbus: į tą taurę, kurią jis pripylė, pripilkite jam dvigubai.
7 Kiek jis save šlovino ir prabangiai gyveno, tiek jam duokite kančios ir liūdesio, nes jis sako savo širdyje: ‘Aš sėdžiu kaip karalienė ir nesu našlė, ir nematysiu liūdesio’.
8 Todėl vieną dieną ateis jo rykštės: mirtis ir gedulas, ir badas; ir jis visiškai bus sudegintas ugnimi, nes stiprus yra Viešpats Dievas, kuris jį teisia.
9 Ir žemės karaliai, paleistuvavę ir gyvenę prabangiai su juo, jį apraudos ir dėl jo verks, kai pamatys jo degimo dūmus,
10 stovėdami iš tolo, iš baimės dėl jo kančios, sakydami: ‘Bėda, bėda, didysis mieste Babilone, galingasis mieste! Nes per vieną valandą atėjo tavo teismas’.
11 Ir žemės pirkliai verks ir gedės jo; nes niekas nebeperka jų prekių:
12 prekių iš aukso ir sidabro, ir brangakmenių, ir iš perlų, ir plonos drobės, ir purpuro, ir šilko, ir skaisčiai raudonos, ir visokios kvapios medienos, ir visokių dramblio kaulo indų, ir visokių indų iš brangiausios medienos, ir iš vario, ir geležies, ir marmuro,
13 ir cinamono, ir kvepalų, ir tepalų, ir smilkalų, ir vyno, ir aliejaus, ir smulkių miltų, ir kviečių, ir gyvulių, ir avių, ir žirgų, ir vežimų, ir vergų, ir žmonių sielų.
14 Ir vaisiai, kurių tavo siela geidė, pasitraukę nuo tavęs, ir visa, kas buvo dailu ir gražu, yra pasitraukę nuo tavęs, ir tu jų visai neberasi.
15 Per jį pralobę šitų dalykų pirkliai stovės iš tolo, iš baimės dėl jo kančios, verkdami ir aimanuodami,
16 ir sakydami: ‘Bėda, bėda, tas didysis miestas, kuris buvo apsirengęs plona drobe ir purpuru, ir skaisčiai raudona, ir pasipuošęs auksu, ir brangakmeniais, ir perlais!
17 Nes per vieną valandą niekais virto tokie didžiuliai turtai’. Ir visi laivų kapitonai, ir visos įgulos laivuose, ir jūreiviai, ir visi besiverčiantys iš jūros, stovėjo iš tolo
18 ir, žiūrėdami į jo degimo dūmus, šaukė sakydami: ‘Koks miestas prilygsta šitam didžiajam miestui!’
19 Ir jie bėrė dulkes ant savo galvų ir šaukė verkdami ir aimanuodami, sakydami: ‘Bėda, bėda, tas didysis miestas, kuriame praturtėjo visi, turėję jūroje laivus, iš jo brangumo! Nes per vieną valandą jis tapo nuniokotas’.
20 Džiaukis dėl jo, dangau, ir jūs, šventi apaštalai ir pranašai; nes Dievas jam atkeršijo už jus“.
21 Ir galingas angelas iškėlė akmenį, lyg didžiulį girnų akmenį, ir įmetė į jūrą, sakydamas: „Taip su smarkumu bus sugriautas tas didysis miestas Babilonas ir daugiau nebebus rastas.
22 Ir arfininkų, ir muzikantų, ir dūduotojų, ir trimituotojų balso daugiau nebesigirdės tavyje; ir jokio kokio nors amato amatininko daugiau nebebus rasta tavyje; ir girnos akmens garso daugiau nebesigirdės tavyje;
23 ir žvakės šviesa daugiau nebešvies tavyje; ir jaunikio bei jaunosios balso daugiau nebesigirdės tavyje; nes tavo pirkliai buvo žemės didžiūnai; nes tavo burtais buvo suklaidintos visos tautos.
24 Ir jame buvo rastas pranašų ir šventųjų, ir visų žemėje nužudytųjų kraujas“.