1Kodėl pagonys siaučia ir tautos sumano tuštybę?
2Sukyla žemės karaliai, ir valdovai tariasi prieš VIEŠPATĮ ir prieš jo pateptąjį, sakydami:
3„Sutraukykime jų pančius, nusimeskime nuo savęs jų virves“.
4Tas, kuris sėdi danguose, juoksis; Viešpats tyčiosis iš jų.
5Tada jis kalbės jiems savo rūstybėje ir savo stipriu nepasitenkinimu juos vargins.
6„Aš pastačiau savo karalių ant savo šventos Siono kalvos.
7Aš paskelbsiu įsaką; VIEŠPATS man tarė: ‘Tu esi mano Sūnus; šią dieną aš tave pagimdžiau.
8Prašyk manęs, ir aš tau duosiu pagonis tavo paveldui ir tavo nuosavybei tolimiausius žemės kraštus.
9Tu daužysi juos geležine lazda; kaip puodžiaus indą juos sutrupinsi’“.
10Taigi dabar, o karaliai, būkite išmintingi; pasimokykite jūs, žemės teisėjai.
11Tarnaukite VIEŠPAČIUI su baime ir džiaukitės drebėdami.
12Bučiuokite Sūnų, kad jis nesupyktų, ir jūs nepražūtumėte kelyje, tik truputį užsiliepsnojus jo rūstybei. Palaiminti visi, kurie juo pasitiki.