1Gyrius laukia tavęs Sione, o Dieve; ir tau bus įvykdyti įžadai.
2O tu, kuris išklausai maldą, pas tave ateis visi kūnai.
3Neteisybės įveikia mane; o mūsų nusižengimus – tu juos nuvalysi.
4Palaimintas žmogus, kurį tu išsirenki ir priartini prie savęs, kad jis gyventų tavo kiemuose; mes pasitenkinsime gėrybėmis tavo namų – tavo šventos šventyklos.
5Baisiais dalykais teisume tu mums atsakysi, o mūsų išgelbėjimo Dieve, kuris esi pasitikėjimas visų žemės pakraščių ir esančių toli jūroje;
6tu tvirtai padėjai kalnus savo stiprybe, susijuosęs galybe;
7tu nutildai jūrų ūžimą, jų bangų šniokštimą ir tautų triukšmą.
8Taip pat gyvenantys tolimiausiuose pakraščiuose bijosi tavo ženklų; ryto ir vakaro išėjimus tu priverti džiaugtis.
9Tu aplankai žemę ir ją palaistai; labai ją praturtini Dievo upe, kuri yra pilna vandens; tu paruoši jiems javus, taip jai parūpindamas.
10Tu gausiai palaistai jos vagų gūbrius, sulygini jos vagas, liūtimis ją suminkštini, jos želmenis palaimini.
11Tu apvainikuoji metus savo gerumu; ir tavo takai varva riebalais.
12Jie varva ant dykumos ganyklų; ir iš visų pusių džiūgauja mažos kalvos.
13Ganyklos apsivilkusios kaimenėmis; ir slėniai apsidengę javais; jie džiaugsmingai šūkauja ir gieda.