1O Dieve, tu esi mano Dievas; anksti tavęs ieškosiu; tavęs ištroškusi mano siela, tavęs ilgisi mano kūnas sausoje ir ištroškusioje žemėje, kur nėra vandens;
2kad pamatyčiau tavo jėgą ir tavo šlovę, kaip mačiau tave šventovėje.
3Kadangi tavo mielaširdystė yra geresnė už gyvenimą, mano lūpos girs tave.
4Taip aš laiminsiu tave, kol gyvensiu; tavo vardu pakelsiu savo rankas.
5Mano siela bus pasotinta kaip kaulų smegenimis ir riebalais; ir mano burna girs tave džiaugsmingomis lūpomis,
6kai prisiminsiu tave savo patale, mąstysiu apie tave nakties budėjimuose.
7Kadangi tu buvai man pagalba, todėl džiaugsiuosi tavo sparnų šešėlyje.
8Mano siela seka įkandin paskui tave; tavo dešinė palaiko mane.
9Bet tie, kurie siekia mano sielos, kad ją sunaikintų, nueis į žemiausias žemės dalis.
10Jie kris nuo kalavijo; jie bus dalimi lapėms.
11Bet karalius džiaugsis Dievu; girsis kiekvienas, kuris juo prisiekia; bet melą kalbančių burna bus užčiaupta.