Psalms 61
1 O Dieve, tu mus atstūmei, mus išsklaidei, tu buvai supykęs; o atsigręžk į mus vėl.
2 Tu sudrebinai žemę; ją suskaldei; užgydyk jos plyšius, nes ji svyruoja.
3 Tu parodei savo tautai sunkių dalykų; mus girdei nustebimo vynu.
4 Tu davei vėliavą tiems, kurie tavęs bijo, kad ji būtų iškelta dėl tiesos. Sela.
5 Kad tavo mylimieji būtų išvaduoti; išgelbėk savo dešine ir išgirsk mane.
6 Dievas kalbėjo savo šventume: „Aš džiūgausiu, aš padalinsiu Šechemą ir atmatuosiu Sukoto slėnį.
7 Mano yra Gileadas ir mano Manasas; Efraimas yra mano galvos stiprybė; Juda – mano įstatymleidys;
8 Moabas yra mano praustuvas; ant Edomo aš numesiu savo apavą; Filistija, džiaukis dėl manęs“.
9 Kas mane įves į tvirtą miestą? Kas mane nuves į Edomą?
10 Argi ne tu, o Dieve, kuris mus atstūmei, ir ar ne tu, o Dieve, kuris neišėjai su mūsų kariuomenėmis?
11 Suteik mums pagalbą nuo vargo; nes tuščia yra žmogaus pagalba.
12 Per Dievą mes narsiai elgsimės; nes jis yra tas, kuris sumindys mūsų priešus.